Kadangi sunkmetis, visi skiedė, kad galima rasti naujai sutvarkytų butų už centus. Na, arba ieškoti nemoku, arba kažkas skiedė per stipriai. Kainos krito, bet ne žemiau jūros lygio. Tačiau ne čia esmė.

Atrodo, kad visi sunkmečiu taupo, tačiau krūva butų, už kuriuos reikia sumokėti agnetūroms vienkartinį mokestį (nuo 200 iki 400 litų). Iš patirties žinau, kad ieškantis buto, tokioms agentūroms moka už orą. Realiai jie tik patalpina skelbimus, o kai nori konkretesnės informacijos, vis vien turi laukti, kol agentas viską išsiaiškina su buto šeimininku.

Tada, kai džiaugdavaisi gavęs gerą butą, nurydavai karčią piliulę, mokėdamas toms agentūroms, tačiau dabar iš principo tokius skelbimus iš karto atmetu.

Logiška būtų, kad visą agentūros mokestį sumoktėtų tas, kuris siekia išnuomoti butą, o ne dalintų po lygiai. Juk dabar nuomininkas yra pranašesnis ir gali labiau rinktis (krizės privalumas), tačiau ne visi susitaiko su naujomis rinkos realijos.

P.S. Yra ir gerų butų nuomos agentūrų, kurios vertos pinigų, tačiau tokių yra mažuma, todėl esu nusistatęs prieš bet kokį agentūros mokestį būsimajam nuomininkui.

Žinoma, dar neaišku, ar vėliau toks sumanymas bus ir toliau vykdomas. Asmeniškai tikiuosi, kad ne.

Nors ir negyvenu toje Vilniaus dalyje, o ir lankausi retokai, tačiau toks sprendimas verčia susirūpinti. Ne, nemanau, kad nusikaltimų padaugės. Gal net sumažės (pabūkim optimistais), nes tamsoje žmonės gal ir mažiau vaikščios.

Tačiau tie nusikaltimai, kuriuos įvykdys, taps dar sunkiau išaiškinami. Sunku atpažinti žmones, kurie tave mušė iš nugaros, o jei dar tamsu aplink – tai visai beviltiška. Bet, žinoma, visada galima pasakyti, kad nėra ko nakčia vaikščioti.

Tačiau, manau, protingiau būtų kiek pakoreguoti apšvietimą Gedimino prospekte. Bent jau toje dalyje, kur yra daugiausia parduotuvių vitrinų. Naktį jos vis vien skleidžia šviesą, todėl įmonių sąskaita būtų galima ir pataupyti.

Įsivaizduokite, ties McDonaldu išjungi žibintą, o iš vitrinos vis vien spinduliuoja lempelė. Ir avis sveika, ir vilkas sotus.

Šiaip ekonomika man niekada nebuvo stiprioji pusė, o nuo skaičių greit įsiskausta galvą. Tačiau dantis sukandęs bandau perprasti šiuos mokslus.

Deja, nematau kritimo sustojimo. Pirmiausia todėl, kad nuo kitų metų bus padidinta elektros kaina. Jei neklystu, 40 procentų tiems, kurie suvartoja daugiau negu 12 tūkst. kWh per metus.

Mano supratimu, ekonomikos tai nekelia, nes išleidžiama suma pragyvenimui ir kitoms rekmėms mažėja. Taigi kavinės, pramogų centrai ir kitos ne pirmo būtinumo įstaigos galės ir toliau jausti mažesnį pelną.

Jau nekalbu apie algų mažinimus ir panašiai.

Tačiau suprantu, kodėl reikia teigti, kad situacija gerėja. Ne, ne todėl, kad A. Kubilius atrodytų kaip išgelbėtojas. Tiesiog tol, kol atliekamus pinigus (jei tokių atsiranda) kišime į kojinę, ekonomika tikrai negerės. Kitaip sakant, reikia užliūliuoti visuomenę, kad ši ir toliau būtų vartotojiška, jos dėka imtų gerėti situaciją.

Visgi, kaip dažnai girdžiu, krizė juk tik mūsų galvose.

Vakar lankiausi siuvykloje. Norėjau, kad vieną rūbą pataisytų.

Keistai aš su darbuotoja kalbėjausi. Ji, nors ir labai maloni, mokėjo penkis žodžius lietuviškai, o aš tiek pat rusiškai. Ilgai aiškinau, ką noriu, kad padarytų. Pagaliau išaiškinau.

Tiesa, ryt paaiškės, ar tikrai išaiškinau. Jei ne, bus sugadintas rūbas.

Tačiau esmė ne tame. Kaip tik susiduriu su nedidelėmis įmonėmis, patentininkais ir pan., nuolat turiu problemų dėl kalbos. Pamenu, kai nešiojamo kompiuterio ekraną reikėjo keisti – radau, kur pigiai ir kokybiškai, bet vos susikalbėjau.

Ši problema turės keistis. Ypač Vilniuje. Studentai, atvykstantys į sostinę ir joje pasiliekantys po studijų, vis rečiau ir prasčiau moka rusų kalbą.

Jie tampa ta visuomenės dalimi, kuri pajėgiausia kažkam leisti pinigus. Puikiai rusiškai kalbantys žmonės po kiek laiko bus išstumti, mano nuomone, į mažesnę perkamąją galią turinčių žmonių kategoriją. Į tų, kurie naudosis tik prekybos centrų paslaugomis.

Čia verslo prognozės gal ir nepadarysiu, bet jei sunkmečiu į vartotoją žiūrima taip, kad jis turi taikytis prie paslaugų, o ne paslaugos prie jo, nenuostabu, kad žlunga ne tik mažos įmonėlės, bet ir didelės parduotuvės.

Kaina ir kokybė yra tik dalis visumos, dėl kurios renkamasi prekė arba paslauga. Tikrai ne visi jauni žmonės kantrūs. Kiti tiesiog pasirinktų vietą, kur lengvai susikalba.Mano draugas nebesivažinėja su viena taksi firma, nes tos firmos vairuotojai nemokėjo lietuviškai. Tik vienas prarastas klientas.

Bet pažvelkime kitaip. Kas naudojasi taksi paslaugomis dažniausiai? Mano supratimu, studentai arba pavartoję alkoholio žmonės. Studentai vis mažiau kalba rusiškai, taigi rinksis firmą, kurioje bus įmanoma susikalbėti.

Viskas labai elementaru, atrodo. Juk padavėjai Palangoje dažnai mok bent kelias kalbas, kad vartotojui nereiktų sukti galvos. Vilniuje, deja, to dar reiks kurį laiką palaukti.

Rudeninės nuotaikos apėmė visą šalį. Štai ryte susitikau statybininką, su kuriuo senais laikais alaus išgerdavau.

Keistas pokalbis. Kalbėjom apie atlyginimus. Sakė, kad nieko neuždirba, nes krizė. Paklausiau, kaip čia taip, juk ji seniai baigėsi. Atsakymas paprastas: “Viršininkas sakė, kad nesibaigė. Dirbam daugiau, ilgiau, bet už mažiau.”

Bet jis taip pat sakė, kad žino kaip išsisukti nuo atleidimo. Žadėjo kitą savaitę tėvystės atostogas pasiimti, nes išgėrusį pagavo statybvietėje, dar kažką sulaužė… Negalės atleisti. Nežinau, kaip tokią spragą surado, bet ir dirbti nereiks, ir algą gaus. Protingas tas statybininkas.

Nuėjęs darban paimu naują partiją “Lietuvos respublikos” numerių. Pirmame puslapyje šviečia antraštė: “Lietuvos ekonomika – stabili”. Šypteliu. Atseit žemiau jau nenukrisim, aukščiau irgi nepakilsim. Gal ir gerai. Tvirti tie Lietuvos žmonės. Kai tik nukrenta atlyginimas, eina į prekybos centrą ir perka tik prekes, pažymėtas “Akcija”, todėl išgyvena. Sako, kad tik valkatoms nelabai kas pasikeitė. Net pagerėjo, nes daugiau butelių randa. Tauta, matyt, sielvartą skandina…

Eh, perverčiu darbo skelbimus. Šiaip, dėl įdomumo. Nieko gero. Dar neseniai ieškojo ekonomistų, finansininkų, kurie turėtų patirties geologijoje. Supraskit, ekonomikos dugno vis ieškojo ir ieškojo… Ilgai ieškojo, paskui sakė, kad bedugnė.

Nieko, pasirodo yra tas dugnas, tik nuo jo saulės nematyti. Rusija duobę užlygino ir savo elektrinę ant viršaus pastatė.

Darbo diena baigėsi. Einu namo.