Elektroninės knygos tikrai turėtų išspręsti leidėjų problemą. Šie kol kas nebent taps patarėjais, kurie padės parinkti viršelį, ras būdų, kaip pateikti knygą visuomenei. Tačiau leidėjai nebebus būtinybė. O po kurio laiko iš tiesų išnyks arba, jei jums labiau patinka, evoliucionuos.

Žinoma, tokiu atveju turėsime daug mėšlo. Jau dabar nuėję į Blogas.lt galime rasti “nepripažintų talentų”: poetų, prozininkų, kitų nuostabių verkšlentojų. Todėl, pavyzdžiui, rasti tikrų perliukų labai sunku.

Taip pat turbūt įvyks ir su el. knygomis. Įsivaizduokite, kad rašantieji išsitrauks rankraščius iš savo stalčių… Baisu.

Taigi norintys rašyti, imsis veiklos, o dėl mažų investicijų per dieną sulauksime daugybės knygų. Manau, kad daugiau negu 90 procentų bus nieko vertos.

Tai kaip mums tokiu atveju išsisukti? Ką daryti, kad nepasimestume? Laukti, kol įvairūs nepriklausomi tinklapiai ims talpinti apžvalgas apie knygas. Taip paprasta ir, atrodo, daroma ir dabar. Tačiau šiuo metu nėra tokios būtinybės skaityti recenzijas, patalpintas įvairiuose puslapiuose, nes, kaip Šilas ir minėjo, leidėjai apvalo šiukšles. Tačiau jau po kokių penkių metų Lietuvoje mums prireiks pirmųjų stiprių knygų kritikų.

Mano mintis paprasta. Elektroninės knygos neveltui kelia tiek diskusijų – jos tapo visiškai nauja forma, todėl reikia suvokti, kad teks keisti ir iki šiol galiojusius dėsnius. Leidėjus pakeis nepriklausomi (tikiuosi) knygų kritikai.

Taip pat atsiras galimybė į tuo metu “ant bangos” esančio rašytojo Olimpą įkopti ir kitam autoriui. Šiuo metu kai kurie rašytojai prasimuša tikrai ne dėl talento, o dėl geros reklamos, tačiau čia jau kita tema.

Vienas įdomiausių pasirodė piratų verčiamos knygos į lietuvių kalbą. Skaitmeninimu piratai jau kuris laikas yra aplenkę Lietuvos leidėjus, tačiau nemaniau, kad susidursiu su tuo, jog internete knygos (nelegalios) atsidurs greičiau negu knygynų lentynose.

Žinoma, piratai visada buvo išradingi, todėl gal ir nevertėtų stebėtis.

Aptikau interneto svetainę (nuorodos sąmoningai nepateikiu), kurioje galima įsigyti lietuviškas knygas pdf formatu. Šiuo metu ten populiariausia knyga Stephenie Meyer “Švintanti aušra”. Kaina 3lt. Jau apie 5500 žmonių susidomėjo nelegaliu vertimu. Pabandykit suskaičiuoti, kiek už tai galėjo gauti svetainės savininkai.

Tiesa, vertimas apgailėtinas. Būtinas stilisto įsikišimas, nes sakiniams trūksta ne tik normalios konstrukcijos, bet ir sinonimų, kai kur kablelių. Tačiau negalintys sulaukti, kol knygą pasirodys knygynuose, gali išbandyti ir tokią versiją.

Dabar visi eknygų arba piratavimo priešininkai gali sušukti “CHA” ir teigti, kad niekas nenorės skaityti teksto, kuris negali lygintis su leidyklų leidžiamomis knygomis. Deja, tarp eknygų ir piratinių filmų matau daug panašumų, todėl galima paspėlioti, kaip viskas keisis.

Piratiniai filmai, verčiami į lietuvių kalbą turėdavo kelis trūkumus: subtitrai be lietuviškų raidžių, skyrybos ženklų, įgarsinti dažnai būdavo vieno žmogaus, kuris kalbėdavo apgailėtinai. Šiandien subtitruose vis dar galima rasti klaidų, bet jos akių nebado; įgarsina neretai visai gražiai, nors ir vienas žmogus (kartais jau būna ir po du).

Turbūt panašiai atsitiks ir su piratinėmis knygomis. Siekdami pasipelnyti, pradės dirbti keli žmonės: vienas vers, kitas redaguos, trečias užsiims technine dalimi.

Šiaip nesu nei prieš, nei už eknygas. Pirkčiau bet kokias, svarbu, kad turinys geras ir kaina prieinama. Tačiau netikiu, kad jos po penkių metų jau bus užkariavusios Lietuvos skaitytojus. Bet kai tai jau nutiks, galima tikėtis
panašaus scenarijau, kaip ir su piratiniais filmais. Turiu omenyje, kad dauguma mano aplinkos žmonių į kiną eina tik tuomet, kai žadami puikūs specialieji efektai arba tikisi labai nuostabaus filmo. Kitu atveju paspaudžia mygtuką “download”.

Taigi gal ir su knygomis nutiks taip pat. Imsime piratų produkciją ir tik retkarčiais įsigysime legalią knygą, jei ši bus kažkuo ypatinga? Manau, taip. Todėl kažkam reikia pildyti nišą, kol nepripratom prie nelegalaus produkto.

Tai, kad pasitikėti top 10 negalima – faktas. Bent man, nes skoniai visiškai nesutampa.

Leidyklų reklamos taip pat nelabai vertos ko nors. Visi nori prakišti savo knygą.

Tačiau radau įdomų būdą (tiksliau, Gediminas pasakė), kuris tikrai turėtų padėti apsispręsti.

Taigi rekomenduoju Knyginetojai.lt. Kiek suprantu, projektas tik įsibėgėja, tačiau mintis man patinka.

Tiesa, trūksta pačių projekto dalyvių nuomonių, tačiau su laiku, tikiuosi, išsiplės.

Paskelbtą politikų pirktų knygų sarašėlį permečiau akimis ir beveik neradau, ką būčiau kada nors vartęs. Tačiau pavadinimai sudomino, todėl nuodėmė būtų neparašyti kilusių asociacijų.

Donatas Jankauskas: “Kiekvienai dienai po pasakėlę”, “Didysis Europos kelių atlasas”.

Na, politika ir pasakėlės amžinas derinys. O kuo geriau būsi apsišvietęs, tuo daugiau galėsi pudrinti smegenis. Žinoma, jei prisikalbėjai per daug, galima bėgti į Europą – kelius juk jau žinai.

Vilija Aleknaitė Abramikienė: “Vyno enciklopedija”, “Skaitmeninė fotografija”.

Norint pasirodyti išprususiu žmogumi, reikia būti tikru aristokratu ir žinoti, koks vynas tinka prie žuvies, o kurį vyną gerti tam, kad geriau “spirtų” į galvą. Tiesa, perkandus fotografijos pagrindus, daug sėkmingiau galėsi užmaskuoti simptomus, atsirandančius, kai padaugini vyno. Piktieji fotografai neįdės “blogo” kadro į laikraštį…

Audronis Ažubalis: “Didžioji virtuvės knyga”.

Trys raidės: WTF? Seimo valgykloje – neskanu?

Premjeras Andrius Kubilius: “Naujasis šaltasis karas”.

Suprantu ir palaikau. Kai Rusijos žiniasklaida pliekia Letuvą, reikia perprasti visus šaltojo karo vingius.

Vienintelis Egidijus Vareikis, mano nuomone, visas knygas nusipirko “į temą”.

Šiaip reiktų džiaugtis, kad politikai skaito. Bet kai kurios knygos tikrai ne už kanceliarines išlaidas turėtų būti perkamos…

Kai man buvo trylika buvau išprotėjusi dėl ,,Hario Poterio“, vėliau dėl ,,Žiedų vldovo“ ir t.t. dabar, kai rodos galiu suvokti tuometinį pasaulio pamišimą dėl ,,berniuko, kuris liko gyvas“, staiga atsiranda nauja jaunimą drebinanti knygų serija.

Internetinėse svetainėse mirga skelbimai su pasiūlymais pigiau įsigyti Stephenie Meyer ,,Twilight“ (Saulėlydis) sagą. Pirmasis filmas jau pasirodė prekyboje, lapkritį laukiamos antros dalies treileris muša žiūrimumo rekordus, o jaunimo forumuose apstu komentarų, kuriuose merginos alpsta dėl pagrindinio herojaus Edward‘o Cullen‘o.

Visai to nenorėdama atlikau mažytį tyrimą, visas keturias ,,Saulėlydžio“ knygas daviau paskaityti septynioms visiškai skirtingoms (amžiumi, išsilavinimu, požiūriu) merginoms ir visos be išimties tvirtino, kad tai vienos geriausių knygų, skaitytų jų gyvenime, trys iš keturių vaikinų teigė jog filmas ,,visai neblogas“, tik romantikos per daug. Ką gi, mistika ir meilė kartu, kas gali žavėti dar labiau?

Taigi kas per istorija, šitaip jaudinanti viso pasaulio jaunimą? Jei dar neteko susidurti, tai beveik galiu garantuoti jog teks, vampyrų – vilkolakių saga abejingų nepaliks. Žavi meilės istorija (internete pilna jos aprašymų, nesiruošiu atpasakoti) nepaaiškinamai užburia, kuri gi paauglė nenorėtų, kad ją pamiltų vampyras? Svarstau, kur gi ta priežastis lėmusi pasaulinę ,,Hario Poterio“ ir ,,Saulėlydžio“ sėkmę? Rodos šiandieninį jaunimą žavi istorijos apie tokius pat kaip jie, tik stebuklų pasauliuose.

Ką gi, bent jau skaitomumą keliam, neilgam, kol visi suinteresuoti perskaitys, o tada vėl lauksim knygų kurios šitaip paveiks milijonus galimų skaitytojų, geriausia jei jos taip pat būtų iš keleto dalių, tuomet gal bent keletas iš tų milijonų supras, kad geriau skaityti nei žiūrėti TV, gal ir naivu, bet tikimybė yra.

Jei paklausite manęs ar verta perskaityti knygas ar pažiūrėti filmą drąsiai teigsiu, jog verta. Protingesni gal ir netapsite, tačiau bent jau atsipalaiduosite ir puikiai praleisite laiką.

P.S. Jei jau seniai ieškote knygų bibliotekose – nevarkite, jos ten ilgai neužsibūna;P Paieškokite internete, ten galite rasti visas keturias (Saulėlydis, Jaunatis, Užtemimas ir Švintanti aušra) ir net pusę penktos dalies.