Žymos archyvas: mokesčiai

Kam dirbti, jei galima atostogauti?

Laimei, esu samdomas darbuotojas, o ne kokios nors įmonės vadovas, ar savininkas.

Man nereikia galvoti, kad dėl laisvų dienų prarastas galimas uždarbis. Nereikia vargintis ir svarstyti, kaip patenkinti klientų poreikius su turimais pajėgumais. Ir tikrai nereikia svarstyti, ką daryti, jei koks Eduardas Šablinksas vis įkyriai siūlys gruodžio 31 dieną paskelbti laisvadieniu.

Laimei Seimo narys suvokia, kad toks siūlymas sumažins įplaukas į biudžetą. Tik vat, kokiu būdų vėliau grįs „per mokesčius“ – neaišku.

Kaip suprantu, per alkoholio akcizą. Gi ši diena, pasak jo, skirta sveikinimams. Tai bus galima ir sveikinti, po taurelę kitą įkalant.

Religijos mokestis: bažnyčia – paprasčiausia organizacija su mokamomis paslaugomis

Vokietijoje katalikų bažnyčia nusprendė, kad nemokantys religijos arba bažnyčios mokesčio, bus atskirti nuo šio instituto. Tiksliau, nemokėjimas tam tikra prasme reikš bažnyčios išsižadėjimą. Jokių vestuvių, krikštynų ar laidotuvių pagal šios institucijos papročius. Tik ligonio patepimas.

Vokietijos pavyzdys puikiai parodo, kad bažnyčia yra institucija, teikianti paprasčiausias paslaugas, o už paslaugas reikia susimokėti. Jei to nedarai, nebegauni jų. Ir nieko čia dvasingesnio, aukštesnio, ar tyresnio nėra. Yra paprasčiausias biznis.

Mano nuomone, Lietuvoje taip pat reikalingas religijos mokestis.

Aš esu religijos arba bažnyčios mokesčių šalininkas. Esu už, kad bet kuri religija būtų išlaikoma tik tikinčiųjų ir nei vienas mano sumokėtas litas valstybei, nenukeliautų į mažareikšmių bažnyčių atstatymo fondus, ar kitus man atgrasius ir su religija susijusius niekalus. Ir visai nesvarbu, kad tai per metus būna nedidelės sumos.

Negana to, esu už, kad religinės organizacijos būtų apkrautos mokesčiais, kaip ir bet kuri kita organizacija. O religijos mokestis tokiu atveju padėtų lengviau susekti gaunamas pajamas ir švariau imti pinigus iš šių organizacijų. Nepavyktų nuslėpti, nei kiek gauna, nei kaip gauna.

Tai tiek. Gal kada sulauksiu ir Lietuvoje panašaus mokesčio.

Seniau apie religijos mokestį rašiau čia.

Palangos „Statoile“, sudie

Aš esu retas svečias Palangoje. Ypač vasarą. Nekenčiu „basankės“, kai joje yra krūva žmonių, o oras persisunkęs rusiška muzika.

Kur gali pamatyti, kaip mano bičiulis sako, Varšuvos madas, o pakampėj tavęs paklausia, ar kitoj gatvėj nestovi policija (jei atsakymas neigiamas, pasileidžia bėgti ton pusėn)?

Bet kretingiškiui yra ir teigiamų dalykų Palangoje. Deja, kitą vasarą planuojama apmokestinti visus, įvažiuojančius į Palangą automobiliais, todėl atsisakysiu ir tų smulkmenų, kurios mane džiugindavo kurorte.

Pavyzdžiui, Kretingoje nėra „Statoil“ degalinės. Ir, žinoma, jos pakepintų sumuštinių, kuriuos vakarop vasarą nuspręsdavom sukirsti. Palangoje didesnis pilstomo alaus pasirinkimas nei Kretingoje (Švyturio-Utenos aš vis dar negeriu), todėl išsirinkę kas vairuos, trenkdavomės į tą pačią prakeiktą „basankę“.

Jau nekalbu apie tai, kad į kai kuriuos objektus paprasčiausiai patogiau važiuoti pro Palangą.

O dabar basta. Keliasdešimties litų mokestis už įvažiavimą? Numerius nuskaitantys aparatai, kuriems nepaaiškinsi, kad tu čia trumpam? Eina sau.

Teks atsisveikinti su vakariniais apsiryjimais degalinės stovėjimo aikštelėje.

Žinoma, vietiniams gyventojams ir tikriems Palangos turistams toks mokestis papildomų sunkumų gal ir nesukels. Na, bet arčiau gyvenantiems tai bus ne kažką.

Tikiuosi, bent stovėjimo aikšteles padarys nemokamas arba padidins jų skaičių. Blin.

Mokestis už laikmenas: iškreipiam rinkos dėsnius?

Šiandien Vyriausybėje pagaliau apsisprendė dėl mokesčio už laikmenas mokėjimo tvarkos. Pardavėjai turės juos mokėti kas ketvirtį. Pardavėjams tikrai geriau taip nei mokėti kas mėnesį – administracinės išlaidos mažėja. Mums gi jokio skirtumo…

Bet ne apie tai aš. Man kyla klausimas, ar mes netyčia neiškreipsim rinkos dėsnių? Toks klausimas kilo po to, kai perskaičiau šią citatą:

„Iš tiesų tik nedidelė dalis autorių išgyvena iš koncertinės veiklos – daugumai jų pats pirmas ir pagrindinis pajamų šaltinis yra kolektyvinio administravimo asociacijų paskirstomas atlyginimas. Tad išplėstas kompensavimas už tuščias laikmenas bus rimta paskata“, – pranešime spaudai teigė šiais metais įsteigtos tik muzikos autorius vienijančios asociacijos NATA valdybos narė Žaneta Daubarytė.“

Darbuotojas, specialistas rinkai reikalingas tol, kol jis tenkina kitų poreikius. Kai netenkina – jis tampa nebereikalingu. Tada arba keičia specifiką arba tenkinasi prie poreikių. Toks supaprastintas mano požiūris.

Atleiskite, jei mąstau primityviai, bet nesuprantu, kam reikalingi kūrėjai, kurie nesugeba savęs išlaikyti (tenkinti kitų poreikių). Juolab, mes kalbame ne apie tuos kūrėjus ir autorius, kurie kuria išliekamąją vertę turinčias dainas, muziką o visokius popselius, kuriuos radijo stotys sugroja vidury nakties.

Tiems, kurie kuria išliekamąją, bet komerciškai nenaudingą kūrinį, lieka galimybė gauti lėšų iš fondų. O visiems kitiems siūlau išmokti taikytis prie platesnės auditorijos arba keisti darbo specifiką.

Jeigu grupė sugeba uždirbti iš koncertinės veiklos, savo dainų pardavimų reklamoms ar singlų ir albumų prekybos – ji gera grupė (komercine prasme). Jei kalbame apie vargšus dainininkėlius, kurie prieš dešimt metų buvo populiarūs ir nori uždirbti iš to, tai reiktų jiems priminti, kad darbai ateina ir praeina.

Žinoma, galima šaukti, kad tie, kurie kuria dainų tekstus ir dainas, gi nekoncertuoja, tai iš ko jiems gyventi? Paprastai tokie žmonės nekuria dainų internetams, o po to tikisi, kad įvairios asociacijos, kurios dygsta kaip grybai po lietaus, ims ir sumokės už jų kūrybines kančias. Kažkas užsako ir sumoka už kūrybą (kokia merginų grupė, kuri nenori/negeba kurti), o kažkas užsakymą įvykdo. Viskas. Sandėris vienkartinis. Tai kodėl jiems reikia duoti pinigų už tai, kad mes galimai įsirašysim jų dainą į laikmeną?

P.S. AGATA direktorė Agnė Masalskytė teigia: „Jeigu du kūrėjams skiriami litai taip pabrangins šias technologijas, kaip teigia jų pardavėjai, tai mes klausime, ar pardavėjai dar patys neturi rezervų mažinti kainas. Juk tokio daikto kaip USB laikmena gamybos kaina yra vos daugiau nei du litai ir dėl didelės konkurencijos toliau pinga, o kaimyninėse šalyse ir taip yra pigesnė nei Lietuvoje“.

Įdomu bus panagrinėti, kiek iš tų pinigų bus skirta AGATA išlaikymui ir kiek tikrai atiteks kūrėjams.

P.P.S. „Kovą įsigaliojęs Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato, kad surinktas kompensacinis atlyginimas už garso laikmenas ir įrenginius dalijamas: 1/3 – autoriams, 1/3 – atlikėjams ir 1/3 fonogramų gamintojams. Už audiovizualines laikmenas ir įrenginius: 1/3 – autoriams, 1/3 – atlikėjams ir 1/3 filmų gamintojams.“

Laukiu muštynių, kai jie bandys išsiaiškinti, ar išorinis kietasis diskas yra audiovizualinė laikmena, o gal visgi garso laikmena.

Visos nuorodos iš čia.

Priešrinkiminis išbuožinimas

Arba darom greit, greit, greit.

Sakykit, kaip norit, bet artėjantys rinkimai jaučiasi. Turtingųjų, turinčių prabangių daiktų, apmokestinimas su potekste, kad gal tada pensijoms pakaks pinigų, atrodo tartum farsas. Viskas paskubomis, neapgalvotai. Tam, kad žmogelių galvose įsirėžtų išbuožinimas tų, kurie, po velniais, turi daugiau. Nesvarbu, ar gavo daugiau dėl to, kad buvo gudresni, gabesni, protingesni, ar tiesiog buvo apsukresni ir sugebėjo pasinaudoti abejotinomis priemonėmis.

Tačiau kalbėti apie tai, ar pats mokestis geras, ar blogas nesiruošiu. Mane užkabino vienas vienintelis šiandien perskaitytas dalykas:

V. Matuzas tvirtino, kad automobilio galia ir jo amžius buvo pasirinkti todėl, kad Lietuvoje nėra valstybinio transporto priemonių registro pagal vertes. Taigi ir nėra, kaip kitaip paskaičiuoti mokestį.

Ištrauka iš Delfi.lt.

Na, ir dar kitas smagus V.Matuzo teiginys:

Matyt, visi sutiks, kad vargingi žmonės neperka automobilių, kurie nuolat brangstančius degalus ryja kibirais.

Matyt, visi sutiks, kad politikai yra idiotai. Ar pritariate? Gerai, išrašom visiems baltus bilietus.

Kaip studentas žinau, kad būna situacijų, kai turi keletą vargiai tau reikalingų duomenų ir bandai jais laviruoti savo pseudomoksliniame darbe. Bet tada nukenčiu aš pats. Šiuo atveju politikieriai žaidžia tais pačiais abejotinais duomenimis. Pagal kuriuos neverta dėlioti mokesčių. Tačiau nukentės ne tik jie, bet ir, o varge, tie, kurie su prabanga nė velnio nesusiję.

Mano galva, tokių mokesčių įvedimas turėtų trukti keletą metų. Reiktų sukurti naują registro sistemą, pagal kurią būtų galima objektyviai spręsti, kas yra prabangos prekė, o kas – ne. Numatyti lengvatas, jeigu kalbame apie automobilius, toms transporto priemonėms, kurios yra ekologiškos. Ir dar daug kitų darbų.

Tačiau rinkimai artėja ir liaudis nelaukia. Kol viską padarysi tinkamai, žiūrėk, ir rinkimai bus pasibaigę ir postus neaišku kas bus pasidaliję. Liaudis išbuožinimo nori čia ir dabar. Bent taip galvoja mieli politikieriai. Deja, gali viskas atsisukti prieš juos pačius. Tas vargšas, paklosiantis kelis šimtus litų už seną britvą, gali supykti, kai reiks kišti biuletenį į balsadėžę. O ir pensininkai, į kuriuos taip žiūri mūsų politikieriai, kai pakvimpa pridvisusių balsavimo kabinų užuolaidomis, gali neapsidžiaugti šiandienine situacija. Žiū, gal kas turės daug ryjantį automobiliuką, su kuriuo tik į bažnyčią ir turgų važiuoja, o še tau, papildomas mokestis.

Darbuojasi prieš rinkimus politikieriai paprastai: darom, paskui žiūrėsim, kas bus.