Žymos archyvas: piratai

Lietuvoje trūksta alternatyvų piratavimui

Portalas 15min.lt išspausdino tekstą apie tai, kad Lietuvoje pirataujama dėl sovietų okupacijos ir nebaudžiamumo jausmo. Negaliu ginčytis dėl to, nes, matyt, tiesos yra nemažai. Tačiau advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Asta Macijauskienė teigė ir tai, kad piratauti yra labai lengva. Tai, ko ji nepaminėjo – Lietuvoje piratavimui kai kuriose srityse tiesiog nėra alternatyvų.

Visų pirma, pažiūrėkime, ką labiausiai piratauja garsiojoje piratų mekoje Linkomanija.net.

Ką matome šiame sąraše? Didžiąją dalį jo sudaro filmai. Ne muzika, ne kompiuteriniai žaidimai, ne programinė įranga, bet būtent filmai. Kodėl? Tuoj prie to prieisiu, o kol kas nupieškime situaciją, kurioje atsiduria dauguma sąžiningai už kūrinius norinčių mokėti žmonių Lietuvoje.

Linkomanija.net pateikiamas daugiausiai parsisiųstų failų sąrašas

Linkomanija.net pateikiamas daugiausiai parsisiųstų failų sąrašas

Įsivaizduokite didesnį nei vidutinį atlyginimą gaunantį, ne nuo algos iki algos gyvenantį žmogų ar šeimą, kuris nori visą produkciją įsigyti legaliai ir pabandykite suvokti jo situaciją.

Brangi programinė įranga tokiam žmogui ar šeimai greičiausiai nėra būtinybė, o jeigu yra – tai susiję su darbu, tad ja pasirūpina įmonė. Daugumai brangių programų yra nemokamos alternatyvos, o esant vienkartiniam kažkokios programos poreikiui galima pasinaudoti bandomąja versija ir po to ją ištrinti.

Kompiuteriniai žaidimai turbūt neužima daug tokio žmogaus gyvenimo laiko. Galbūt jis turi žaidimų konsolę ir yra įsigijęs keletą žaidimų, bet greičiausiai turi tiesiog nešiojamąjį kompiuterį ir prireikus naujo populiaraus žaidimo gali pasinaudoti virtualia platforma „Steam“, kuri prieinama ir Lietuvos vartotojams. Taip pat gali įsigyti žaidimus parduotuvėje.

Muzika turbūt sudaro sveiką gyvenimo dalį tokio žmogaus gyvenime. Pačių mėgstamiausių atlikėjų albumus toks žmogus galbūt yra įsigijęs fizine forma, norėdamas turėti savo kolekciją. Tačiau naujas dainas jis gali nemokamai klausyti Youtube, kadangi ten patys atlikėjai kelia vaizdo klipus ir savo įrašus. Pliusas, kad galima nemokamai klaustyis ir lietuvių atlikėjų, nes nemaža jų dalis taip pat talpina muziką šiame puslapyje. O jeigu norisi klausytis muzikos telefone, galima naudotis „Spotify“, kurio abonentas kainuoja 7 eurus per mėnesį. Jame taip pat galima rasti ir lietuvių atlikėjų.

„Spotify“ gali džiuginti ne tik užsienietiškos muzikos gerbėjus, todėl yra gera alternatyva piratavimui arba albumų pirkimui

Ir iki šios vietos lietuvis neturi pasiteisinimo, kodėl jis piratauja*. Iš esmės jis turi visas alternatyvas reikiamą produkciją gauti nemokamai arba už nedidelę kainą. Iki kol prieiname prie Linkomanija.net esančio populiariausių parsisiuntimų sąrašo.

Filmai ir serialai Lietuvoje legaliais būdais yra beveik nepasiekiami.

Jeigu pabandai prisijungti prie populiarios ir patogios sistemos „Netflix“, sulauki pranešimo, kad Lietuvoje ši paslauga neteikiama.

„Netflix“ Lietuvos gyventojams dar nesuteikia galimybės naudotis paslaugomis už adekvačią kainą

Žinoma, jeigu nori pamatyti vieną naujausių filmų, galima apsilankyti kino teatre, tačiau jeigu nespėjai to padaryti, patenki į keblią situaciją. Vakare su savo antrąja puse nusprendžiate pažiūrėti kokį nors filmą ir turite važiuoti nuomotis DVD. Ir tai nėra tas pats, kas įsigyti kompiuterinį žaidimą, kurį žaisite keletą savaičių ar net mėnesių. Filmas trunka keletą valandų, tad laikas, sugaištas jam išsinuomoti nuomos punkte, yra neadekvačiai ilgas XXI amžiuje.

Jei nusprendėte niekur nevažiuoti ir neišsinuomoti filmo plokštelės – teks įsijungti televiziją, bet jei esate panašus į mane, televizorių įsijungiate tik labai atsitiktiniais atvejais. Jau nekalbant apie tai, kad lietuviškos televizijos serialus ir filmus vis dar rodo gerokai pavėlavusios.

Žinoma, jei esate „Apple“ produkcijos naudotojas, galite išsinuomoti filmą per „iTunes“ už maždaug 5 eurus. Tiesa, tokia kaina yra neadekvati, mat „Netflix“ mėnesio kaina žiūrėti neribotą skaičių filmų ir serialų siekia maždaug 7 eurus.

Tai kas jums lieka? Pasirinkti pirato gyvenimą. Parsisiųsti filmą/serialą net ne todėl, kad būtumėte skrudžas, nenorintis už jį mokėti, bet todėl, kad Lietuvoje kol kas nėra normalių alternatyvų tam.

Deja, kai autorių gynėjai kalba apie piratavimą, jie pamiršta šią smulkmeną ir kalba ne apie legalias alternatyvas, o apie sovietinį palikimą bei jautimąsi nebaudžiamais. Tačiau kai kuriais atvejais ne pastarieji veiksniai lemia piratavimą.

————————————–
*aš nekalbu apie ypač mažas pajamas gaunančius žmones, kurie neišgali per mėnesį sumokėti 7 eurų už mėgstamą muziką arba budulius, kurie mano, kad ir telefono pirkti nereikia, nes galima pasiimti jį tamsiame skersgatvyje. Čia jau visiškai kita problema ir ją reikia spręsti kitais būdais.

Skaitot Blogorama.lt – žudot tinklaraščius

Kadangi Blogorama.lt pyzdina neatsiklaususi savinasi ir mano turinį, tai čia įrašiukas specialiai šiam tinklalapiui.

Atvirai pasakysiu – neprieštarauju, jog mano tekstai dedami pilni, nors niekas to neatsiklausė. Tačiau nepatinka pati idėja, kad aš prarandu ryšį su savo skaitytojais.

Kalbu ne apie lankomumą, o apie komentarus, kurie ir šiaip pas mane nėra gausūs. Be komentarų motyvacija rašyti dažniausiai krenta, o, mano supratimu, niekas neis į teksto autoriaus tinklaraštį ir Blogorama.lt.

Tad, realiai, toks generatorius pjauna šaką, ant kurios sėdi. Nekalbėsiu apie principus, turinio vagystes ir panašiai. Kadangi gajus požiūris, jog informacija, paskelbta internete, visų nuosavybė.

Tačiau pasiūlyčiau Blogorama.lt administratoriui (kontaktų neradau) rasti kompromisą. Mano atveju noras yra tik vienas: jei žmogus spaudžia „komentuoti“, patenka į mano puslapį ir pas mane komentuoja. O ne mano miniatiūrinį tekstuką po įrašų, kad kažkur tai yra komentarai. Žodžiu, darykit patys išvadas.

Gal tada ir avis sveika ir vilkas sotus bus?

Juos aš gerbiu

Kadangi įvairūs tinklaraštininkų grandai ir toliau peza dėsto savo mintis apie piratavimą ir įvairių kūrinių naudojimą, papezėsiu išdėstysiu vieną dalyką ir aš. Apsistosiu tik ties muzika.

Jos aš klausau labai mažai. Neklausau radijo, nežiūriu MTV, neskaitau bulvaro (nebent reikia darbui arba labai jau rekomenduoja kas nors), todėl nieko nesuprantu apie tai, kas vyksta muzikinėje padangėje.

Klausau iš esmės tik kelias grupes ir atlikėjus: G&G Sindikatą, Liną Adomaitį, BIX ir Makejevą. Žinote ką? Man nereikia pirkti šios muzikos, nereikia nelegaliai jos siųsti. Nueinu į Frype.lt sukurtus šių atlikėjų puslapius ir ten esančiame grotuve pasiklausau norimų dainų. Viskas.

Taigi aš juos gerbiu. Jie man sudaro galimybes klausytis jų muzikos, aš stengiuosi nueiti į jų koncertus ir ten patūsavot. Sumoku už bilietą ir jaučiu pagarbą atlikėjams. Abipusis ryšys.

Štai ir savaitgalį trenksiuosi į Varėną tik dėl Sindikato.

Mokėti už radiją ir dar dvigubai?

Nustebau, kad kirpyklos turi susimokėti už klausomą radiją. Ok, gal kažko nežinojau, gal straipsnyje ne viskas iki galo paaiškinta.

Tačiau jei jau reikia mokėti už tai, kad radijo stočių klausosi kirpyklose – logikos nesuprantu. Kiekviena stotis suinteresuota, kad būtų klausomasi jos laidų – reklama, pinigai ir pan.

Situacija keista. Radijas už dainas susimoka, kirpykla susimoka. O pastaroji susimoka ir LATGA-A ir AGATA.

Išvada ne kažkokia ypatinga: sistema pas mus kvaila, organizaijų, ginančių kūrėjus – krūva. Vietoj to, kad viena centralizuota ir normaliai veikianti, yra kelios po truputį besidarbuojančios. Beje, atkreipkite dėmesį, kad jos darbuojasi su tais, kurie ir šiaip sąžiningai moka, o tų baisiųjų priešų piratų taip ir nesugaudo. Tik deklaruoja kovą.

Juokinga. Geriau kirpyklos vietoje nuolat laikyčiau Žinių radiją įjungtą. Ten muzikos, berods, visai nėra.

Gal neverta bausti piratų?

Tėvukas pasakojo, kaip paauglystėje važiuodavo į uostą tam, kad iš jūreivių nusipirktų kasečių – daugiausia Metallic’os ir AC/DC. Vėliau tas kasetes perrašinėdavo ir dalindavo draugams. Ne dėl pinigų, o todėl, kad visi galėtų pasidžiaugti uždraustu skambesiu.

Šiandien, žinoma, Lietuvoje uždraustų grupių nėra. Ir piratavimas nebeturi tokio moralaus pateisinimo ir aukštesnių siekių, nors iš dalies ir kovojama prieš sistemą.

Tačiau kyla štai toks klausimas, ar verta bausti piratus, jei po koncerto valstybė gauna milijoną litų?

Iškart kyla dar keli klausimai: kiek reiktų parduoti albumų, kad valstybė gautų tokias pat pajamas? kiek koncerte buvusių dalyvių Metallic’os dainas pirmą kart išgirdo įsigiję albumus, o ne nupiratavę dainas? ar grupė gauna didesnes pajamas, jei jos dainos pasklinda plačiai, bet nelegaliai, užtat pritraukia minias žmonių į koncertus?

Išvadų nedarysiu, kiekvienas pasidarykit pats.