Kol kas vyksta svarstymai, kur padėti tą ekspoziciją – Nacionaliniame muziejuje ar Valdovų rūmuose (jei nieko nepražiopsojau – ilgai svarstys dar).

Dėl manęs galima ekspoziciją nors ir į Šiuolaikinio meno centrą patalpinti, kad tik ne Valdovų rūmuose. Priežastis, mielieji, paprasta. Jau ir dabar kalbama, jog A. M. Brazauskas statė Valdovų rūmus lyg paminklą sau.

Žinoma, nė vienas politikas, pasak mūsų protingųjų filosofų-prie-butelio, negali daryti kažko tiesiog šiaip. Būtinai siekia naudos ir plauna pinigus. Gal ir plovė. O gal ir ne.

Tačiau jei mes norime, kad toks įvaizdis ir dėmė nuo VR nusiplautų, negalime leisti ekspozicijos talpinti pačiuose VR. Tai taps tarsi A. M. Brazausko kripta. O kiekvienas turistas iš gidų galės klausytis tauzyjimo apie tai, kaip buvęs prezidentas pasistatė rūmus sau.

Ir visai nesvarbu – tiesa tai ar ne. Žinoma, galima argumentuoti, kad tai – VALDOVŲ rūmai, o prezidentas yra valdovas (ne su skeptru ir karūna, bet vis tiek), todėl visai logiška, jei ekspozicija būtų patalpinta ten. Su sąlyga, jog ir kitos ekspozicijos nuguls šalia (po kitų prezidentų mirties, kurios nelinkiu nė vienam). Tačiau aš sakau ne. Vien dėl neigiamo požiūrio. Vėliau, kai jau atsiras daugiau tokių ekspozicijų, galima mąstyti apie perkėlimą į VR ir A. M. Brazauską.

Tikiuosi suprantate mano logiką. Jei nesuprantate – aiškinu. Nenoriu, kad tautos sąmonėje įsirėžtų VR tik kaip nieko vertas paminklas. Išspauskime iš jo ką nors daugiau.

Yra nuomonių, kad Rusija nebėra tokia pikta nepaklusnių kaimynų atžvilgiu. Aš – su tam tikromis išlygomis – sutinku. Juolab ir nota tai patvirtina. Net ir svylant užpakaliui (šiuo atveju ne perkeltine prasme) Rusija pagalbos neprašytų. Geras žingsnis, kurį reikia išnaudoti.

Padėdami Rusijai šiek tiek pakeistume pačių rusų požiūrį į mus (neteigiu, kad jis blogas) ir taip sušildytume santykius. Nesitikiu, kad mus ims mylėti taip, kaip Gruzijoje (Karolis tą meilę aprašo neblogai), tačiau sumirgaliavusi net ir paprasta žinutė kirilica parašytame laikraštyje, kad Lietuva taip pat padeda – būtų geras žingsnis į priekį.

Politikoje, žinoma, jausmai prasti patarėjai ir nereikia tikėtis, kad kraneliai neužsisukinės vien dėl pagalbos gesinant ugnį. Tačiau šiuo atveju kitos išeities kaip ir nebėra, nes Latvija ir Estija padės Rusijai. Negi regiono neva lyderė ne tik apsispręs paskutinė, bet dar ir apsispręs kitaip? Nemanau. Nebūtų protinga.

Na, ir paskutinis aspektas. Rusai mato, kad nėra pajėgūs kovoti su stichijomis. Lietuvai šiomis dienomis taip pat ne pyragai – po škvalo reikia daug padirbėti. Tačiau atrodytume labai pajėgūs, jei sugebėtume išsiųsti pagalbą, net kai patiems problemos ant kupros. Kitaip sakant, ir pas save išsišluoju ir dar kaimynui spėju kiemą sutvarkyt.

Na, lauksiu, ką mūsų proto vyrai ir moterys nuspręs.

Interpeliacija Eligijui Masiuliui.

Kazimiero Uokos ir Petro Gražulio mėtymai, vėtymai dėl gėjų eitynių.

Galima apkalta Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui.

Nesenas Arūno Valinsko “bobos” skandaliukas.

Gal kažką dar svarbaus praleidau?

Nemaža dalis politikų turi rūpintis ne valstybės interesais ir gyvenimo gerinimu, o savo užpakalių išsaugojimu. Atleiskite, bet darbingumas dėl to tikrai turi prastėti.

Taigi kyla klausimas, kiek ilgai dar braškės Seimas ir Vyriausybė, kol bankrutuos?

Dar kelios problemėlės ir viso gero.

Šiaip į tokį miglotą tekstą nekreipčiau dėmesio, juolab ir pasirašė nedaug. Tačiau sureagavau todėl, kad atsiuntė tikrai protingas žmogus.

Negi net ir labiausiai subrendę žmonės nusivylė Seimu taip, kad imtų reikalauti elektroninio įstatymų priėmimo galimybės visiems piliečiams?

Manau, kad tai reikštų visišką anarchiją valstybėje. Mokesčių didesnių niekas nenorėtų. Pavyzdžiui, šiuo metu įvedus tokią galimybę, įvairios mažumos kentėtų. Juk ne Poliuose gyvename – kas tiko seniau, dabar netinka.

Žodžiu, priimu kaip to žmogaus pokštą.

Super. Pats rašiau, kad toks būdas man būtų vienu priimtiniausių. Daug geriau negu nespalvoti pakeliai ar prekyba iš po prekystalio.

Žinoma, šios pataisos nepriims. Per daug griežta:

Specializuotos tabako gaminių parduotuvės arba jų skyriai turėtų atskirą įėjimą, negalėtų būti įrengiami daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat mažesniu kaip 200 m atstumu iki šių įstaigų ir maldos namų, o virš prekystalio būtų įrengta vaizdo kamera.

Kaliniai ir kareiviai, negalintys palikti teritorijos, tikrai trankys sieną į galvą, jei negalės įsigyti tabako. Kiek žinau, šiuo metu kalėjime ir kolonijose galima įsigyti tabako. Taigi vien todėl, kad sėdi (arba tarnauji), gal nebūtina atimti galimybės nuodytis?

Tačiau paaiškinkite, kuo susiję maldos namai ir tabakas? Galbūt tai yra bandymas išstumti prekybą tabaku iš Vilniaus centro? Nepamirškite, kad senamiestyje bažnyčių tikrai netrūksta – kur spjausi, ten maldos namus rasi.

Žodžiu, idėja gera, bet suformuluota per daug griežtai.

P.S. Jei tokia pataisa būtų priimta, artimiausia vieta, kurioje galėčiau įsigyti nuodų dozę būtų maždaug už pusės kilometro nuo mano namų. Gyvenu netoli mokyklos ir visai netoli nuo poliklinikos…