Kedytės istorija baisiai nepalanki Daliai Grybauskaitei. Realiai prezidentė lyg ir neturėtų kištis, bet tauta reikalauja. Štai ir mitingas prie Prezidentūros iškart po to, kai paaiškėjo, kad Kedytė gražinta motinai.

Negerai gi reitingams, kai tauta nori kraujo, o to kraujo nepavyksta taip lengvai kam nors nuleisti. Teismams negalima vadovauti. Bet galima tai diplomatiškai apeiti. Tad štai, prezidentė pareikalavo mistinio tyrimo. Nesvarbu, kad neperdavimas buvo teisėtas. Nesvarbu, kad nebuvo jokio tyrimo, kai mergaitės kartą jau nepavyko gražinti mamai.

“Prievarta vaiko atžvilgiu negalima”, – tokį sakinį išgirdau LTV transliuotame D.Grybauskaitės kreipemęsi. Tikiuosi, tai reiškia, kad institucijos aiškinsis ne tik savo pareigą vykdžiųsių pareigūnų darbą perdavimo metu, bet ir globėjų psichologinį smurtą.

Deja, įtariu, kad dėl reitingų D.Grybauskaitė imsis peikti kokį atsakingą pareigūną. Gaus velnių žmogelis, gal papeikimą, ar net teks atsistatydinti. Taip prezidentė parodys, kad rūpinasi tauta, bet negali paveikti supuvusių, pedofilų klanų užvaldytų institucijų. Liks ji didvyrė, gal ne tokia stipri ir tvirta, kokios pageidauja masinės psichozės apimta tauta, bet vis šis tas. Vis keli balsai išsaugoti. Ir vilkas sotus, ir avis sveika.

Vietoj to, kad tiesiai šviesiai pasakytų, kad teismų sprendimus reikia vykdyti… O dabar tik mykiama…

Bukumas neišpasakytas, taip? Tamsumas žmonių. Prietaringumas. Žodžiu, nesąmonė.

O dabar pabandykite pasitikrinti poligrafu. Ar tikrai neparodys kokių nesąmonių? Ar nebus iškreiptų rezultatų?

Paskutinį kartą šiuo daiktu domėjausi prieš kokius du metus. Tada man buvo paaiškinta, kad “melo detektorius” yra neteisingas apibrėžimas, nes tikros detekcijos jis neatlieka. Tikrą detekciją atlieka metalo detektorius, kuris, taip sakant, užuodžia metalą. Ką atlieka poligrafas, tai tiesiog fiksuoja fiziologinius rodiklius, pagal kuriuos galima daryti prielaidas: žmogus jaudinasi, nesijaudina, bijo ir pan.

Galima spėti, kad žmogus jaudinasi, kai meluoja, jo širdies dažnis greitėja, bet galima daryti prielaidą, kad patikra poligrafu jau savaime yra stresinė situacija ir spaudimas, užduodant klausimus ir iškreipia rezultatus.

Kiek pamenu, poligrafija yra priskiriama pseudomokslams ir tokie tyrimai nėra įrodymas teismuose. Ar tai gali tapti pretekstu linčo teismui?

Deja… Poligrafo duomenys kai kuriems atrodo pakankamai svarūs. Patogu. Visai kaip viduramžiais užknisanti kaimynė būdavo patogiai pasiunčiama pas inkviziciją, o ten tyrimai karpų badymas parodydavo, kad ji tikrai ragana.

Socdemais nepasitikiu – jau prisišiko. Konservatoriai nuvilia, kai pradeda balaganą. Palaikyti K.Prunskienę? Na, jau. Tiesa, ji jau per daug nebeslepia, kad žvelgia į rytus, bet saulė man tinka ir dabartinė.

Liberalai? Na, nežinau.

Tai ką, reiks laukt dar vienos populistinės partijos atsiradimo? Su kokiu žinomu snukeliu. O gal vėl kokia partija “pa prikolu” pateiks kandidatūrą?

Ką patartumėt?

Sakykit, kaip norit, bet artėjantys rinkimai jaučiasi. Turtingųjų, turinčių prabangių daiktų, apmokestinimas su potekste, kad gal tada pensijoms pakaks pinigų, atrodo tartum farsas. Viskas paskubomis, neapgalvotai. Tam, kad žmogelių galvose įsirėžtų išbuožinimas tų, kurie, po velniais, turi daugiau. Nesvarbu, ar gavo daugiau dėl to, kad buvo gudresni, gabesni, protingesni, ar tiesiog buvo apsukresni ir sugebėjo pasinaudoti abejotinomis priemonėmis.

Tačiau kalbėti apie tai, ar pats mokestis geras, ar blogas nesiruošiu. Mane užkabino vienas vienintelis šiandien perskaitytas dalykas:

V. Matuzas tvirtino, kad automobilio galia ir jo amžius buvo pasirinkti todėl, kad Lietuvoje nėra valstybinio transporto priemonių registro pagal vertes. Taigi ir nėra, kaip kitaip paskaičiuoti mokestį.

Ištrauka iš Delfi.lt.

Na, ir dar kitas smagus V.Matuzo teiginys:

Matyt, visi sutiks, kad vargingi žmonės neperka automobilių, kurie nuolat brangstančius degalus ryja kibirais.

Matyt, visi sutiks, kad politikai yra idiotai. Ar pritariate? Gerai, išrašom visiems baltus bilietus.

Kaip studentas žinau, kad būna situacijų, kai turi keletą vargiai tau reikalingų duomenų ir bandai jais laviruoti savo pseudomoksliniame darbe. Bet tada nukenčiu aš pats. Šiuo atveju politikieriai žaidžia tais pačiais abejotinais duomenimis. Pagal kuriuos neverta dėlioti mokesčių. Tačiau nukentės ne tik jie, bet ir, o varge, tie, kurie su prabanga nė velnio nesusiję.

Mano galva, tokių mokesčių įvedimas turėtų trukti keletą metų. Reiktų sukurti naują registro sistemą, pagal kurią būtų galima objektyviai spręsti, kas yra prabangos prekė, o kas – ne. Numatyti lengvatas, jeigu kalbame apie automobilius, toms transporto priemonėms, kurios yra ekologiškos. Ir dar daug kitų darbų.

Tačiau rinkimai artėja ir liaudis nelaukia. Kol viską padarysi tinkamai, žiūrėk, ir rinkimai bus pasibaigę ir postus neaišku kas bus pasidaliję. Liaudis išbuožinimo nori čia ir dabar. Bent taip galvoja mieli politikieriai. Deja, gali viskas atsisukti prieš juos pačius. Tas vargšas, paklosiantis kelis šimtus litų už seną britvą, gali supykti, kai reiks kišti biuletenį į balsadėžę. O ir pensininkai, į kuriuos taip žiūri mūsų politikieriai, kai pakvimpa pridvisusių balsavimo kabinų užuolaidomis, gali neapsidžiaugti šiandienine situacija. Žiū, gal kas turės daug ryjantį automobiliuką, su kuriuo tik į bažnyčią ir turgų važiuoja, o še tau, papildomas mokestis.

Darbuojasi prieš rinkimus politikieriai paprastai: darom, paskui žiūrėsim, kas bus.

Mano nuomone, abi pusės – tiek Lenkija, tiek Lietuva – yra tampomos už virvučių. Nors nesu nei istorikas, nei politologas, man kyla asociacijos su carine Rusija, tarpukario Lietuva. Konflikto korta visad iškildavo tada, kai reikdavo sėkmingai nukreipti dėmesį. Tai vyksta ir dabar. Nesakau, kad prasidės karas. Tiesiog kol mūsų didžioji kaimynė tvarko kažką svarbesnio, jai patogiau, kad mūsų specialistai būtų užsiėmę kitais reikalais – įrodinėtų, kad lenkai meluoja ir yra blogio šaknys. Pastarieji gi turi daryti tą patį.

Žodžių karas, kuris užgauna savigarbą. Blogiausiu atveju, galime pasauliui pasirodyti blogiečiais, bet nieko rimtesnio. Tačiau energija ir įvairūs resursai sėkmingai naudojami. Ir, manau, praktiškai be reikalo.

Provokacijos ir akmenų mėtymas į kits kito daržą kelia nuolatinį nepasitenkinimą visuomenėje. Lašas po lašo, taip sakant. Bendra nuotaika sėkmingai persisems ir politikai. Ir nieko iš to gero nebus.

Kadangi turime suprasti, kad Lenkija yra sėkmingai kylanti valstybė. Bendradarbiavimas su ja būtų naudingas ir stiprintų politinį svorį Pabaltyje. Tačiau vietoj to mes matome konfliktą. Į kurį, beje, sėkmingai nuolat pilamas žibalas.

Žinoma, besti pirštu ir sakyti, kad taip, tai Rusijos darbas, būtų per drąsu. Visada lieka galimybė, kad politikai paprasčiausiai idiotai. Ir būtent dėl to švaisto energiją bevaisiams konfliktams. Nors jeigu jie idiotai, jais paprasčiau manipuliuoti.

Todėl norėčiau visiems pasiūlyti neprarasti sveiko proto ir pažiūrėti į Lenkijos-Lietuvos nesutarimus giliau ir gerai pagalvoti, kas iš viso to laimi daugiausia.