Man vis labiau ir labiau pradeda nepatikti D.Grybauskaitės politika (gal geriau tai reiktų vadinti viešaisiais ryšiais). Tam tikras laviravimas turbūt neišvengiamas jokiame politiniame lygmenyje. Tačiau dabar kai kurie išsireiškimai atrodo panašesni į pataikavimą liaudžiai. O ten, kur pataikauti ne taip paprasta (nes visuomenė po lygiai pasidalinusi), slepiamasi už nieko nesakančių frazių. Viena vertus, suprasčiau, jei [...]

Artūras Račas jau rašė apie diktatūros baimę Lietuvos viešojoje erdvėje. Ir tikrai, baimės daugiau negu reikia. Ypač patinka dažnai naudojami žodeliai kaip “autoritarinis”. Arba nuolat pabrėžiama prezidentės užsienio politika, kreipiama į rytus. Atrodo, kad tokiai mažai valstybėlei kaip Lietuva bus leista nueiti iki diktatūros. Juk atvyktų JAV “taikdariai” ir vėl įvestų demokratiją, nesvarbu, ar to [...]

Na, Lietuvoje bandoma priminti, kaip blogai buvo seniau. Ir kaip gerai yra dabar. Dar prasideda cenzūra. Baudos už pritarimą buvusiems rėžimams man tikrai primena cenzūrą. Paprastai teigiama, kad tik konstruktyviose diskusijose gimsta tiesa. O kas čia gims, jei negali išreikšti kitokios nuomonės? Tiesa, jei parašyčiau grožinės literatūros kūrinį, kuriame sovietinis žmogus, pritariantis visai ideologijai, vykdo [...]

“Ko socdemai nežino pretenduodami į EP? To, kad EP negalima pasislėpti už nugaros. Visi sėdi ratu.” Ne, čia ne mano juokeliai. Tiesiog šiandien į rankas papuolė liberalų rinkiminės agitacijos skrajutė (laikraščio formato). Šiaip graži tokia. Kaip ir visos. Skaityt neverta:) Bet užkliuvo tas anekdotas. Na, kai EP agitacijos prasideda muštynėmis debatų laidose, ko daugiau tikėtis. [...]

Atleiskite, mielieji, kad ir vėl rašau apie Tomkų. Kažkaip propagandiškai atrodo keli įrašai iš eilės apie tą patį, bet ne dėl neapykantos tai, o todėl, kad visą dieną laukiau kaip atsikirs Respublikos leidėjas iniciatyvai, nukreiptai prieš jį. Na, ką padarysi. Žmogus, matyt, neišaugo iš darželio laikų. Kai buvau mažas, bandydavau kito pasakytuose žodžiuose rasti spragą [...]