Ir tikrai, baimės daugiau negu reikia. Ypač patinka dažnai naudojami žodeliai kaip “autoritarinis”. Arba nuolat pabrėžiama prezidentės užsienio politika, kreipiama į rytus. Atrodo, kad tokiai mažai valstybėlei kaip Lietuva bus leista nueiti iki diktatūros. Juk atvyktų JAV “taikdariai” ir vėl įvestų demokratiją, nesvarbu, ar to norėtume.

Man dėl tokių pareiškimų peršasi dvi nuomonės: per staigiai pereita nuo butaforinio prie tvirto vadovo arba per daug pikta, kad visuomenei patinka dabartinė prezidentė.

Pirmuoju atveju viskas suprantama. Valstybės vadovas – marionetė, kuri paklusdavo ir, švelniai tariant, buvo reikalingas tik per pokylius, kalėdinius ir valstybinių švenčių sveikinimus. Taigi truputį šokiruoja, kai atsiranda žmogus ne tik lietuviškai kalbantis be juokingo akcento, bet ir besinaudojantis visomis savo galiomis.

Čia lyg darbuotojų pyktis, kai firmoje atsiranda vadovas, kuris ne tik neleidžia nuolat nusimuilinti nuo darbo, bet ir liepia dirbti viršvalandžius.

Na, kas dėl antrojo teiginio… Man tai primena politinių varžovų žaidimus, ir tiek. Juk nežinome, kiek tų “politologų” yra tiesiog kažkieno draugai.

Dar prasideda cenzūra. Baudos už pritarimą buvusiems rėžimams man tikrai primena cenzūrą.

Paprastai teigiama, kad tik konstruktyviose diskusijose gimsta tiesa. O kas čia gims, jei negali išreikšti kitokios nuomonės? Tiesa, jei parašyčiau grožinės literatūros kūrinį, kuriame sovietinis žmogus, pritariantis visai ideologijai, vykdo nusikaltimus. Ir dar tai aprašyčiau kaip teigiamą dalyką, gaučiau baudą?

Na, atleiskite, bet man tai tiesiog kvaila. Ir atrodo, kaip smegenų plovimas, žmonių tildymas. Suprantu, kai neonaciai, skustagalviai, kiti radikalai imasi smurto. Tačiau baudžiamasis kodeksas numato bausmes už sveikatos sužalojimą ir jie prieš įstatymą atsako šiaip ar taip.

Žinau, kad kai kurie su manimi nesutiks, bet istorija yra dviprasmiška. Kai žiūri iš vieno kampo yra vienaip, o kai iš kito – kitaip. Pažvelkite į LDK istoriją. Ar visi turi džiaugtis mūsų kariniais žygiais?

Jei jau nebegalės palaikyti stalinizmo, gal ir tinklaraščio pavadinimą turėsiu keisti? Nesvarbu, kad jo reikšmė nesusijusi su sovietais…

Pasakykite, ar norite, kad viską uždraustų, o mus uždarytų į stiklinį burbulą, kuriame nieko negirdėtume, nematytume, nežinotume?

“Ko socdemai nežino pretenduodami į EP? To, kad EP negalima pasislėpti už nugaros. Visi sėdi ratu.”

Ne, čia ne mano juokeliai. Tiesiog šiandien į rankas papuolė liberalų rinkiminės agitacijos skrajutė (laikraščio formato). Šiaip graži tokia. Kaip ir visos. Skaityt neverta:)

Bet užkliuvo tas anekdotas. Na, kai EP agitacijos prasideda muštynėmis debatų laidose, ko daugiau tikėtis.

Žinau, kad čia tik anekdotas ir negalima teigti, jog čia juodos agitacinės technologijos, bet… Man negražu:)

Na, ką padarysi. Žmogus, matyt, neišaugo iš darželio laikų. Kai buvau mažas, bandydavau kito pasakytuose žodžiuose rasti spragą ir taip įgelti. “Užvartyti”, taip sakant.

Taigi Tomkus elgiasi lygiai taip pat. Šiandien vis “refreshinau” vakaro žinių tinklapį, laukdamas baisaus straipsnio apie žurnalistus, kultūros žmones, susidėjusius su “vištgaidžiais”, o radau… Grynų gryniausią žodžių žaismą.

Ne kartą Tomkus pasisakė, kad jis – psichinis ligonis. Turbūt nemelavo žmogus. Žinoma, suprantu tokią beletristiką, pasinaudojant žinomų žmonių pavardėmis. Vis dar galime rasti asmenų, kurie skaito tik vieną laikraštį ir gauna visą informaciją tik iš jo. Taigi parašo, kad visi smerkia tuos, apie kuriuos kalba Tomkus, ir tiki liaudis.

Turbūt “Respublika” yra pats puikiausias pavyzdys, kad reikia skaityti laikraščius LABAI atsargiai ir netikėti viskuo:).

Nepaisant visų pareiškimų apie demokratiją, mes matome NATO durtuvus, NATO lėktuvus Baltijos regione, NATO lėktuvus Sevastopolyje, NATO karius Kaukaze. Ši apgaulė nepavyks! 60 metų jie ruošiasi karui su Rusija, bet jie pas mus nelįs, nes gaus tokį pat atkirtį, kokį gavo Napoleonas ir (Adolfas) Hitleris.

Tokius žodžius sakė Vladimiras Žirinovskis, Rusijos Dūmos pirmininko pavaduotojas.

Skambūs žodžiai iš aukšto pareigūno. Tačiau ar tai nėra tiesiog nesusikalbėjimas tarp didžiųjų valstybių arba bandymas mulkinti liaudį?

Tai, kad NATO skverbiasi vis giliau į rytus, atrodo kaip žaidimas ne savo smėlio dėžėje. Baltijos šalys visad buvo Rusijos nuosavybė, o dabar atkeliauja užjūrio princai ir pastato savo sargybą. Suprantu, kad tai nemalonu. Kita vertus, naikintuvai baltijos valstybėse yra mažų mažiausiai smūgis per veidą. Nuo ko saugoma oro ervdė? Turbūt, kad nuo didžiosios kaimynės. Taigi parodomas NATO nepasitikėjimas Rusijos federacija.

Baltijos šalims ypač nelengva šiame, kaip vadinu, nesusikalbėjime. Kadangi liekame tiek NATO, tiek ES pasieniu su Rusija, tenka atlaikyti įtampą ir, kartais, maldauti sprendimų, palankių pabaltijui. Viena vertus, kariniai sprendimai, palankūs mums, gali būti nebent tokie, kad gausime paramą, nes, kaip vienas pažįstamas karininkas sakė, būtume šalies X (supraskit, Rusijos) užimti per 24 valandas. Tačiau ekonominiai susitarimai ir prekyba yra mūsų išsigelbėjimas. Žinoma, tuo atveju, jei Rusija netapatins NATO “blogio” su ES “blogiu”.

Deja, šiuo metu nelabai suprantu situacijos. Obama lyg ir gražiai tariasi su Rusija, bet vis išlenda vienas ar kitas siūlo galas, kuris sujaukia viską. Kalbos apie priešraketinį skydą jau lyg ir nutilo visai, bet dabar, pajutę, kad daro įtaką, rusai rėkia ir dėl naikintuvų. Žinoma, rėkimas gali būti ir dėl apribotos Rusijos delegacijos narių galimybės dalyvauti NATO Parlamentinės Asamblėjos komitetų darbe bei rengiamuose seminaruose.

Kitaip tarian, Rusija – išdidi šalis, kuriai negalima duoti daug laisvės, bet negalima jos ir apriboti. Pirmuoju atveju ji imsis tokios veiklos, kaip Gruzijoje. Antruoju – imsis gąsdinimo ir prekybinių sankcijų mažosioms NATO ir ES šalims. Dabartinė minkštaširdiška Obamos politika prives prie pirmojo varianto, todėl lieka laukti iniciatyvos iš kitų stiprių valstybių.

Kol kas Rusijos nesugebėjimas konstruktyviai komunikuoti su Vakarais (arba atvirkščiai) dar yra ištaisomas. Vėliau gali tapti neįmanoma ką nors pakeisti. Taigi verta skaitytis su didele šalimi, bet nenuolaidžiauti.