Žymos archyvas: reklama

Baisioji A.Paulausko reklama: duokit tokių daugiau

Jau maniau, kad prezidento rinkimai nieko smagesnio, ar vertesnio dėmesio taip ir nepateiks: laimėtojas maždaug aiškus, debatai – nuobodūs ir pilni populistinių lozungų. Žodžiu, visiška nuobodybė.

Tačiau vienas toks kandidatas į prezidentus Artūras Paulauskas, kuris sugeba nustebinti, bėgdamas į partiją, kurią prieš tai juodai kritikavo, praskaidrino snaudulio apimtus rinkimus ir įnešė naujovių. Šį kartą iš gerosios pusės.

A.Paulauskas paskelbė tokią agitacinę reklamą, kurioje labai aiškiai kritikavo dabartinę prezidentę ir, manau, savo reklama pasiekė tikslą – bent jau mano „Facebook“ srautas tiesiog mirgėte mirgėjo nuo pasipiktinimo šūksnių. Taip mirgėjo, kad net prisiverčiau tą reklamą pažiūrėti.

Ir žinote ką? Nepamačiau joje nei kažko baisaus, nei draustino. Priešingai, nei mane stengėsi įtikinti socialinėse medijose purkštavę feisbukiečiai.

Taip, tai neskoninga. Taip, A.Paulauskas, bent jau sprendžiant pagal mano „Facebook“ draugų nepatenkintą niurnėjimą, pasidarė sau antireklamą. Tačiau atmeskime asmeniškumus, kai kurių jaučiamą neapykantą Darbo Partijai, pamirškime visus myliu-nemyliu ir ką tokio baisaus pamatysime toje reklamoje?

Ogi nieko. Visi tie didesni, ar mažesni skandalai, kurie įvyko per Dalios Grybauskaitės kadenciją ir yra kaip nors sietini tiesiogiai su ja, buvo plačiai aprašyti. Ką? Sakote, kažkas pamiršo? Ką gi, A.Paulauskas ir jo darbiečių PR komanda turi teisę priminti ir bandyti pakreipti tai savo linkme.

Taip negalima, nes prasilenkia su etika? Atleiskite, bet vienintelis skirtumas tarp šio klipo ir į mano darbinį paštą vis įkrentančių partinių varymų viens ant kito tik toks – čia vaizdo klipas, kuris susilaukė dėmesio, o pašte iš visų partijų guli plačiųjų masių taip ir nepasiekiantys ir silpnu penketu vertintini rašto darbai.

Ką, mano galva, pabandė padaryti A.Paulauskas (arba jo PR komanda) – tai atsisakė vemti verčiančių vienodų klipų, kuriuose sukasi tik vieno kandidato vaizdas, jo santykis su paprastais žmonėmis ir panašus mėšlas. Dar gerai, kad šiemet dar nemačiau plakatų su vaikais ant rankų – nusibodo. Todėl jį pasveikinsiu už šį bei tą naujesnio.

Be to, A.Paulauskas pripažino, kad varžosi ne keli kandidatai tarpusavyje, o visi varžosi su D.Grybauskaite ir pagal amerikietišką tradiciją (tik ne taip subtiliai), ėmė kritikuoti savo varžovę. Negi norite pasakyti, kad jums neprimena štai tokių amerikietiškų propagandinių reklamų?

O gal štai tokią – švelnesnę?

Na, arba tokią?

O man priminė ir pasakysiu, kad noriu tokių politinių agitacijų daugiau. Man pakanka politinių memų, kuriuos kuria galbūt tik aktyvūs rinkėjai, o gal ir aktyvūs partiečiai. Noriu, kad kritika vienas kito atžvilgiu būtų išsakoma, nesislepiant už internetinių juokelių.

Pirmas žingsnis žengtas. Žiūrėkit, gal po penkmečio pagal amerikietišką tradiciją pamatysime vaizdo klipų, kur kandidatai kritikuos šį bei tą rimtesnio, pavyzdžiui, vienas kito rinkimų programas?

Tai kodėl tuos sukčius reikia krušti?

Šiandien internete užvirė košė dėl konkurso, kuriame laimėtojas turėjo būti išaiškintas Facebook’o „laikų“ pagalba.

Commonsense.lt, pastebėję, kad konkursas vyksta nešvariai, pasiūlė iškrušti sukčius, nes sąžiningai telefoną turėjo laimėti internetuose mylimas geografijos mokytojas.

O tas, kurį siūlė iškrušti – dar kitaip žinomas kaip Insaider.lt savininkas – iš konkurso pasitraukė, nes, rašant jo žodžiais, dėl garsiai rėkti pradėjusių autoritetingų blogerių jis pajuto spaudimą ir pasidavė.

Viskas lyg ir gražiai baigtųsi, tačiau pastebėjau, kad neva tai labai išprususi kompanija nesuvokia tokio paprasto skirtumo tarp įkyraus prašymo „laikinti“ kažką (spam’o) ir paslėpto priverstinio „laikinimo“ (apgavystės). Čia jums, greičiausiai, buvo ne tas įkyrus rašymas žinutėse „gal gali palaikinti mano šuniuko/vaiko/mano ir mano vaikino foto?“ Čia, gerbiamieji, buvo paprasčiausias išdūrinėjimas ir jis šiandien išryškėjo, kai susivokę žmonės ėmė savo „laikus“ atsiiminėti ir tas skaičius paslaptingai pradėjo mažėti.

Tai štai tokia istorijos preliudija, o dabar apie tai, kodėl sukčius visgi reikia krušti. Pasistengsiu paaiškinti paprastai, trumpai.

Tikiu, kad dėl konkurso prizo, kurio vertė – 1200 litų, nebūtų nei Altajus labai verkęs, nei Insider praturtėjęs. Tačiau šiandien taikstomės su 1200 litų, o rytoj – su 15.000 litų reklaminės kampanijos nesąmoningu panaudojimu.

Vartotojų apgaudinėjimas

Yra įvairių būdų, kaip priversti žmogų „palaikinti“ puslapį arba, kaip šiuo atveju, įrašą tinklaraštyje. Nuorodą galima paslėpti po įvairiomis fotografijomis, vaizdo įrašais ir, kai spaudi ant video, savaime pasakai, kad tau patinka Turkijos kilimų gamintojas arba Olandijos viešnamio puslapis. Vienas ryškesnių lietuviškų pavyzdžių, kurie taip veikia – FB puslapis Saviems.lt. Po jų keliamais vaizdo įrašais visada slepiamos nuorodos, kuriomis „laikini“ kokias tai grupes. Ir jie turi daugiau nei 200.000 kvailių, iš kurių pasidarė laikintojus-zombius. įsitikinkite patys – paspaudžiau video ir pamėgau Facebook’e kažkokį „Dviratis Tau“. Nu gi išdūrinėjimas vidury internetų.

Toks pat išdūrinėjimas vartotojų, kurie gal net neskaito lietuviškai, bet netyčia „palaikina“ įrašą. Man tokio melavimo pakanka, kad daugiau nenorėčiau su tokiais „protuoliais“ turėti reikalų. Tačiau yra tokių, kuriem nusispjaut, ką ir kaip „laikina“, tad einame prie kitos problemos.

Pinigų nusavinimas

Prieš pusmetį varčiau vienos agentūros teiktą pasiūlymą vienai bendrovei. Komunikacijos planas, kurį sudarė daug dalykų. Vienas jų – Facebook’o grupė, kuri per keletą mėnesių turės surinkti 35.000 gerbėjų. Jeigu ne, tada mažesnės užsakovams sumos bus paskaičiuojamos ir panašiai.

Kiek žinau, ta agentūra Facebook’o puslapiui samdė kitus žmogelius. Įsivaizduokit, jeigu tie samdomi žmogeiai apgaulės būdu prirenka gerbėjų. Realiai nieko normalaus nepadaro, tačiau pasiima savo pinigus. Sąžininga? Ne. Lygiai taip pat, kaip nesąžininga apgaulės būdu gauti, kad ir nelabai didelės vertės, prizą.

Prie pinigų galėtume imti skaičiuoti ir vartotojų sumažėjusį pasitikėjimą produktu/paslauga/įmone, kurios puslapį apgaulės būdu kažkas „palaikino“. Kokia tada suma susidarytų? Užsakovui tikras galvos skausmas.

O palikę ramybėje tuos, kurie išdūrinėja vartotojus ir užsakovus, ramybėje, patys būsime kalti. Nes bus diena, kai per tokius prarasim įmonės pinigus. Tad juos reikia stabdyti, kiek tai įmona.

Virusai

Virusai/trojanai/etc – kol kas lyg ir nepasitaikęs atvejis lietuviškoje Facebook’o puslapių ir „like“ istorijoje. Tačiau tokia galimybė išlieka.

Įsivaizduokite, kad fiktyviais būdais priverčiau jus „palaikinti“ puslapį. Tada, kai jau nemažai žmonių prisirenka, įmetu nuorodą su kokiu gražu aprašu, kad čia „žiauriai juokinga“ arba „tokių papų dar neteko matyti“. Toks post’as atsiranda jūsų sraute. Galbūt paspausit, o ten kažkas paslėpta. Kažkas, kas sugadins nuotaiką ne tik jūsų programinei įrangai, bet ir jums.

Juolab, kad šiandien brūkštelėjau Vaidui iš PDFontour ir paklausiau, ar dar nori įmonės kuo daugiau „laikų“. Sakė, kad pastaruoju metu nebesusiduria su tokia tendencija. Taigi, normalios normalų turinį (kiek reklama gali būti normali) generuojančios įmonės kiekybės lyg ir nebesiekia. Taigi, tos kiekybės siekia neaišku kokie tipeliai, kurie gali būti nelabai teigiamai nusiteikę.

Galiu pasakyti Insaider tik tiek, kad protingiausia būtų visų atsiprašyti ir prisipažinti. Ir jau rytoj visi bus pamiršę tavo „suteptą reputaciją“. Tačiau jeigu to nepadarysi, šis įvykis, matyt, bus linksniuojamas kaip background’as prie kiekvieno panašaus atvejo.

O jeigu tu tikrai nieko nesąžiningo nedarei, tai rišliau paaiškink, kokiu būdu vidurnaktį per valandą atsirado keli šimtai paspaudimų, ir ramu.

Blevyzgos apie priešrinkimines blevyzgas

Nusprendžiau atidžiau FB paskaitinėti liaudies balsą – komentarus po įrašais, susijusiais su artėjančiais rinkimais. Pabandykit ir jūs tarp savo FB draugų sienų palandžioti – gal pasijuoksit.

Įsivaizduokim, kad FB naršymas tas pat, kas ir visuomenės apklausa. Tokiu atveju rezultatai maždaug tokie:

Visi vagys. Labai mėgstu šį abstraktų teiginį. Niekas negali tiksliai parodyti pirštu, pasakyti ką vienas ar kitas padarė blogai. Tačiau faktas, kad visi politikai (ypač sėdintys ne pirmą kadenciją) yra vagys. Kaip ką iš ko vagia – nesvarbu.

Aš mėgstu prie tokių abstrakčių teiginių pridėti dar tokius: visi policininkai – kyšininkai, visi kairiarankiai – gėjai, visi bedarbiai – tinginiai.

Pažadai – melas. Man rodos, politikai turėtų taupyti ir nesireklamuoti. Vis vien mūsų liaudis puikiai žino, kad bet kurios partijos pažadai yra visiška nesąmonė. To neišpildys ir tik apgaus (žiūrėti viršuje).

O po to prideda, kad nebalsuos vis vien. Aš irgi nebalsuosiu, bet būtent dėl to susilaikau nuo tam tikrų išsireiškimų.

O šiaip visiems linkėčiau rinkimines agitacijas vertinti blaiviai. Be perdėto pykčio, bet ir ne per daug naiviai. Gero rinkimų savaitgalio balsuojantiems, o mes, susilaikantieji, eikim keliais aplink savivaldybes.

Reklamuojam, reklamuojam

Gražios akcijos man patinka. Rokiškis pareklamavo tinklaraščius ir vėl sukėlė grandininę reakciją.

Jei nepamenate, šis veikėjas mėgsta paskelbti deklaracijas ir panašius dalykus, kurie praskaidrina tinklaraštininkų dieneles.

Taigi skelbiu sąrašą tinklaraščių, kuriuos siūlau paskaityti. Nors prenumeruoju jų apie tris šimtus, reklamuosiu tik pačius verčiausius iš mažųjų (google reader rodo mažiau negu 100 rss prenumeratorių – kitus laikau dideliais).

Asmeninio tobulėjimo blogas. Man nepadeda, vis netobulėju. Tačiau ne dėl neefektyvių patarimų – dėl mano tingumo.

Ateistas. Vat atrodo, kad aš pats kalbu. Tik kategoriškesniais žodžiais.

Bbzn.lt. Skaitau, kai būnu pavargęs. Lengviau suprasti minčių srautą. Vertas dėmesio kiekvienas žodis.

Dali.us. Rimtomis temomis rimtai. Ypač apie energetiką.

Grafomano užrašai. Gal kai kur ir banalokos mintys, bet vertos dėmesio. Primena ir mano tinklaraštį – apie viską.

Hedo city. Pusės nesuprantu, su kita puse nenoriu sutikti. Bet tenka pripažinti, kad įdomu.

Pasivaikščiojimai tvoromis. Gyvenimiškos įžvalgos. Įdomios.

Piktas gnomas Arvydas kalba. Pavadinimas viską pasako. Nekomentuosiu daugiau.

Geležinis kryžius. Apie viską su įdomiomis įžvalgomis.