Žymos archyvas: rinkimai

Internetą valdo dešinieji, bet kairiesiems dzin


Pradėjau šį tekstą rašyti praėjusią savaitę, bet vis tingėjau pabaigti. Dėkoju Birutei Vėsaitei, kuri netiesiogiai paskatino pabaigti šį tekstą.

Energoūkio ministrė Birutė Vėsaitė internete užkūrė nemenką patyčių pirtį. Vienokių, ar kitokių pašaipų sulaukė ir Algirdas Butkevičius, kurį internetai šmaikščiai palygina su Sidu iš „Ledynmečio“.

Kairiuosius tarkuoja stipriai ir be gailesčio. Keletas aktyvesnių interneto veikėjų man aiškino, kad taip yra, nes kairieji – „zanūdos, be fantazijos“, todėl ir dedama į vienus vartus. O man atrodo, kad ne tik kairiųjų nekūrybiškume esmė.

Akivaizdu, kad internetą valdo dešinieji, arba nemėgstantys kairiųjų. Skaičius jų įspūdingas ir gali persverti kairiųjų rinkėjus. Deja, jaunimas balsuoja rečiau ir nėra toks suinteresuotas politika, todėl pasisvaidymai internete gali taip ir netapti pasisvaidymais prie balsadėžės. Kita vertus, jei patyčios nesikeis ir internetai toliau lūžinės nuo Birutės Cool memų, kituose rinkimuose galime pamatyti vieningą internautų minią.

Potencialiai visos pašaipos gali pasiekti maždaug 1,9 mln. arba 63 proc. Lietuvos gyventojų* – tiek pernai bent kartą per savaitę naudojosi internetu. Ir absoliuti didžioji dalis – jaunimas arba nesenas senimas, kurio balsais taip didžiuojasi dešinieji.

Nuo 15 metų iki 49 metų interneto naudotojų yra apie 1,25 mln.**, tad, jei manysime, kad už kairiuosius balsuoja daugiausia 50+ rinkėjai – turime visą anti socdeminę armiją. Kuri, beje, turi ir įgūdžius, ir įrangą.

Kitaip tariant, akivaizdu, kad kiekybinė persvara internete yra didžiulė***.

Tai visgi, kodėl kairiesiems dzin?

Kairiesiems dzin ne ta prasme, kad jiems neskauda, kai visi tyčiojasi. Dzin yra tame, kad jie turi elektoratą, kuris menkai naudojasi internetu. Negana to, tas elektoratas – aktyvus ir didelis. Vien senjorų yra apie 650 tūkst., jei manysime, kad ir tie, kurie virš 50 metų amžiaus yra labiau linkę balsuoti už kairiuosius, arba juos bent jau šiuo metu palaikyti – skaičius pasiekia apie 1 mln. O nesinaudojančiųjų internetu skaičius iš jų turėtų siekti apie 600 tūkst.

Šiaip būtų galima pasakyti – kas per velniava, juk galimų rinkėjų pas dešiniuosius daugiau, nei pas kairiuosius. Internetu naudojasi daugiau nei nesinaudoja ir meminį smegenų plovimą mato didesnis skaičius žmonių. Tačiau, pripažinkite, aktyviausiai balsuoja vyresni žmonės, kuriems kairiosios kalbos bent per šiuos rinkimus prilipo.

Tai visgi, kodėl neturėtų būti dzin?

Matyt, Birutės Vėsaitės komunikacijos specialistai laikosi tos pačios nuomonės, kaip ir aš. Kadangi penktadienį organizuojamas susitikimas tarp tinklaraštininkų ir ministrės.

O nuomonė paprasta – Dešinieji turi didžiulę potencialią internautų jėgą ir per ketverius metus iki kitų rinkimų gali net ir visiškai niekuo nesidomintį rinkėją priversti tam tikra prasme nusimanyti politikoje. Humoras – paprastas būdas padėti įsiminti, kurie yra pajuokos verti, o kurie – rimti ir verti balso.

Atsirado pigus ir savanoriškas būdas nesibaigiančiai rinkiminei agitacijai – nuolat kurti memus, video ir kitas juokelių formas. Tad situaciją reiktų taisyti. Tiesa, taisymą reikia pradėti ne internete, o nustoti skaldyti nesąmones viešojoje erdvėje.

*Remiamasi Informacinės visuomenės plėtros komiteto 2012 metų trečiojo ketvirčio duomenys.
**Apie 100-150 tūkst. dar neturi balsavimo teisės.
***Gaila, kad nėra tikrai patikimų skaičių, kiek kurios amžiaus grupės žmonių balsavo už kairiuosius – tada būtų galima tvirčiau reikšti nuomonę.

Ar tikrai norite dar kartą balsuoti?

Seimo rinkimų rezultatų kvestionavimas – geras dalykas. Juolab, kai buvo tiek kalbų apie balsų pirkimus (nesiimu vertinti, ar jie išpūsti).

Atmeskime tai, kad Seime už kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl rinkimų rezultatų balsavo po šių rinkimų opozicijon nustumti politikai. Nekreipkime dėmesio į tai, kad prezidentė aiškiai parodė, jog nenori Darbo partijos ir vilkins naujos Vyriausybės pradžią. Mano nuomone, tai bandys daryti tol, kol bus sutvarkyti biudžeto reikalai. Bet nesvarbu, juk į tai nekreipiame dėmesio.

Bet pagalvokime – kas bus, jei Konstitucinis Teismas pasakys: „Rinkimai neįvyko. Per daug papirkinėjo. Pavasarį balsuosime iš naujo.“

Manote, tai atims balsus iš Darbo partijos? Liaudyje gi kankinius myli, o Viktoras Uspaskichas taptų tiesiog stabu ir pavyzdžiu, kaip konservatoriai susidoroja su politiniais oponentais. Spėju, po tokių rinkimų jau nebe socdemai būtų daugiausia mandatų turinti partija.

Tiesa, gal iki kitų rinkimų Darbo partija su savo juodąja buhalterija gal būtų išmontuota. Na, kaip blogas, neteisėtas darinys. Lyg sunku įregistruoti „Darbininkų partiją“, „Besidarbuojančių partiją“, o gal net – „Kankinių sąjungą“. Ir net prie politinio vairo būtų galima neprileisti Viktoro Uspaskicho. Jau turim pavyzdį, kaip nušalintasis prezidentas tampa vėliava kitai partijai. Brand’u, tiesiog.

Tad tie patys politikai, kurių taip nenori kai kurie matyti scenoje, gali pasirodyti kitu ansamblio pavadinimu. Tik šį kartą dar turėtų ir daugiausia balsų. Gal tai reikštų, kad būtų sudaryta kitokia koalicija, su konservatoriais. O gal reikštų, kad Darbo partija tiesiog formuotų Vyiausybę, turėdami didesnį pranašumą nei dabar.

Tad ar tikrai norėtumėte vėl balsuoti?

Kaip aš nusivyliau Liberalų sąjūdžiu

Liberalų sąjūdis man siejosi su žmonėmis, kurie neprikaišios vienišiems tėvams, kad jie yra bambaliai. Neaiškins, kas gerai asmeniniame gyvenime, o kas blogai. Apskritai, nesikiš į gyvenimą.

Bet vat, palaiko liberalai Rimantą Joną Dagį… Sakoma, šaukštas deguto…

Patarimas ateičiai – neimkite aklai urmu. Nes visada gali pasitaikyti kokia brokuota prekė.

Pilietinių iniciatyvų nėra – blogai, yra – reiškias nupirkta

Keista situacija su pilietinėmis iniciatyvomis Lietuvoje. Vienu metu lyg ir buvo prabilta, kad tokių mūsuose nėra ir tai rodo visuomenės nebrandumą. Protingi dėdės ir tetos iš žydrųjų ekranų postringavo apie tai, kad esame nebrandūs, net nebandome dalyvauti politiniame gyvenime.

Bet štai, atsiranda iniciatyva (beje, nedidukė, socialinių tinklų lygio su keletu juokelių apie tam tikras partijas), kurioje pilietiškumas išsakomas, raginant babytėms nebalsuot ir pasigirsta nuostaba: kas čia? gal nupirkta? kaip negražu!

Visų pirma, dėmesys šiai iniciatyvai (tiek teigiamas, tiek neigiamas) tik parodo, kad mūsuose pilietinės pozicijos išsakymas, bandant vienyti žmones ne po konkrečios partijos vėliava, yra naujiena. Beveik nepadorus gestas. Žinoma, neabsoliutinu. Buvo tų akcijų, iniciatyvų, bet jos, matyt, dar nepakankamai dažnos, jei vos 2 tūkst. gerbėjų turintis Facebook puslapis sulaukia žiniasklaidos dėmesio ir kai kurių nuostabos.

Tad nenuostabu, kad daug kam kyla klausimas – kas už viso to slepiasi? Gal A.Kubilius? O gal Remigijus Šimašius išnaudoja socialiniuose tinkluose įgytą patirtį? Nes, savaime suprantama, eiliniai žmonės, turintys nuomonę, nevargs ir jos neišsakys. Nes, vajė, tai būtų tik laiko švaistymas.

O aš tikiu, kad jaunimas atkunta ir vienaip, ar kitaip reiškia savo įsitikinimus. Ir pradeda tai daryti neformaliai – nelįsdami po partijų vėliavomis, organizacijų pavadinimais, ar konkrečiai įvardijamomis srovėmis. O kam to reikia? Kartais ir Facebook iniciatyva gali būti puikus būdas pareikšti nuomonę.

Tiesa, babytės grupės kūrėjams siūlyčiau atskleisti savo tapatybę, nes dabar visai suprantami įtarinėjimai, kad gal čia kokie partiniai, ar užsakyti reklamščikai. Jeigu tai padarytumėt ir paaiškėtų, kad jūs – tiesiog jaunuoliai su polėkiu, tada nebūtų prie ko ir prikibti.

Sterilūs internautai

Tai vienur, tai kitur išlenda mintys, kad jeigu balsuotų tik Facebook vartotojai, tai Seimo sudėtis būtų kitokia – neabejotinai laimėtų, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdis. O jau Darbo partija, matyt, būtų palaidota. Nes Facebook naudoja jaunimas, o jaunimas, matot, kitaip mąsto.

Toks absoliutinimas pagal artimiausią aplinką primena mano senelių kalbas: aš už jį nebalsavau, Ona iš trečio namo irgi už jį nebalsavo. Susitikau Kazę turguj, sakė, kad irgi nebalsavo. Tai iš kur pas jį tiek daug balsų?

Taip ir su socialiniais tinklais. Parašiau, kad Drąsos kelias – idiotai, sulaukiau 30 laikų, vadinasi, visi socialiniuose tinkluose protingi…

Tik štai aš, priešingai nei dauguma absoliutintojų, dar ne visus buvusius klasiokus, vaikystės kiemo draugus, su kuriais pasislėpę už kampo rūkydavom, ar menkai pažįstamo vyruko gimtadienyje buvusius asmenis esu užblokavęs. Tad man ir vaizdelis kitoks. Drąsos kelio pasekėjai, DP mylėtojai, A.Kubiliaus gynėjai ir net tų, kurie vaikus žadėjo gint nuo pederastų, palaikytojai. O kur dar vaikinukas, vietoj „i“ rašantis „j“ ir siunčiantis visus mongolišku žodžiu, kurie siūlo eit balsuoti. Taip sakant, paletė įvairiausia.

Bet daugumą jų vargu ar pastebim. Nes socialiniuose tinkluose, kaip ir gyvenime, ignoruojam mums nepatinkančius, neįdomius, nykius žmogelius. O kas kaltas, kad įdomesni, tie kuriuos sekam, domimės jų statusais ir dalinamės jų postais, ima ir paskelbia, kad palaiko Liberalus, nekenčia DP. Tai dar ne visi. Tai įdomiausi.

Bet kai sterilizuojame savo draugų sąrašus, nutildydami tuos Drąsos kelio ar kitų darinių palaikytojus, staiga patikim, kad aplink vien tik mūsų bendraminčiai. Gal nereikia tildyti – tada kitaip vaizdelį matysim. Ne tokį sterilų.

Bet aš neteigiu, kad Facebook rinkimuose laimėtų Darbo partija. Tik pastebiu, kad prasideda kažkoks absoliutinimas. O aš, kaip socialinių tinklų produktas, nenoriu būti absoliutinamas su keliais garsiau šaukiančiais balsais. Tik tiek.