Žymos archyvas: rūkymas

Leidote priprasti, o dabar kankinsite? Tik ar suveiks?

„Keičiamės, ant mano pakelio parašyta, kad kenkia vaisingumui. Tai tau nepakenks“, – pakišu penkiolikmetei L&M žydrą cigarečių pakelį – tarptautines moksleivių tabako lazdeles. Nusijuokiame ir ji man paduoda tokį patį pakelį, tik ant šio puikuojasi užrašas, kad rūkydamos nėščiosios kenkia vaisiui.

Tokie epizodai, kai tik pasirodė pirmieji gąsdinantys užrašai ant cigarečių pakelių, buvo dažnoki mano paauglystėje. Juokdavomės ir į neišraiškias raides baltame fone dėmesio nekreipdavome. Nebijojom ir visokių teiginių, kad rūkymas žudo ar, juo labiau, kad dūmuose yra kažkokio benzonato, ar dar kažko. Nesidomėjome chemija.

Vėliau tų užrašų pradėjome nebepastebėti. Taip prie jų pripratau ir nustojau kreipti dėmesį, kad netgi Prancūzijoje prieš kokį pusmetį tik rūkydamas trečią vietinėje parduotuvėje pirktą cigarečių pakelį pastebėjau, jog ant šio kažkokia nuotrauka puikuojasi. O – plaučiai. Tuščią pakelį parsivežiau kaip suvenyrą. Bet daugiau jokių emocijų jis man taip ir nesukėlė.

Emocijų nekėlė ir cigarečių kaina. Taip, kadais bandžiau ir kontrabandinio dūmo, bet greit nusprendžiau, kad, jei jau rūkau, galiu sau leisti sumokėti mokesčius savo šaliai. Tad kas pusmetį ar dažniau keliasdešimt centų pakylanti cigarečių kaina manęs stipriai neišgąsdina.

Juolab, kad pamėgau įvairių skonių sukamą tabaką. Štai vienoks, kitoks, trečioks. Mmmm. Mokyklos laikais juo mėgautis negalėjau, nes parduotuvėse, kuriose pavykdavo įsigyti cigarečių, tokio nebuvo. Nebuvo, vadinasi rinkdavomės iš to, ką turėdavo. O dabar renkuose, ką tik noriu ir su šypsena žiūriu į moksleivius, kurie paslapčia lariokose perka bet ką, nes asortimentas mažas. Mažas, bet vis tiek perka.

Ar jau supratote kur link suku?

Mokyklos laikais nebuvo galimybės įsigyti tabako su skoniais, ir nereikėjo. Nikotino dozę surasdavome pakeliuose, kurie nekvepėdavo vyšniomis, neblizgėjo. O štai dabar vis netyla kalbos, kad gal man ir vėl, kaip mokinukui, reikės rinktis iš skurdesnio asortimento. Jokių mėtų, jokių vyšnių, šokolado, net man koktulį varančio eukalipto.

Tik grynas ir be prieskonių tabakas šmėžuos mūsų gatvėse. Iš pradžių, žinoma, šmėstelėjo mintis, kad gal vėl reiks pabandyti kontrabandą, bet baltarusiškas tabako dūmas man visad strigo gerklėje, o dabar turbūt uždusčiau – principai neleistų.

Tai gal reiks mesti, nes nebebus tų skonių? Jau įsivaizduoju, kaip didvyriškai neberūkau. Kokią valandą.

Hm, bet pradėjau ne nuo tabako su skoniais. Tad gal sugrįžti prie ištakų. Prisiminti mokyklinę jaunystę.

Tą jaunystę, kai turėjome galimybę įsigyti cigarečių įvairiuose lariokuose ir rinkdavomės š kokių šešių rūšių. Tą jaunystę, kai skirtingų skonių nebandėme, tiesiog rūkydavome, nes turėjome priėjimą prie cigarečių.

Tai ar supratote, apie ką aš kalbu? Eurobiurokratai, per menkai ribojantys nepilnamečių priėjimą prie tabako, bet norintys riboti jo pasirinkimą, matyt, nesuprato.

Ar apsimoka sveikai gyventi?

Delfi.lt skelbia pasvarstymus apie tai, kaip reiktų diferencijuoti sveikatos draudimą. Sąmoningai vadinu tai pasvarsymais, nes nuolat atsiranda įvairių sveikuolių, kurie bando savo pažiūras įkišti likusiai gyventojų daliai.

Šiaip visiškai sutinku, kad sveika gyvensena yra gerai. Ilgiau ir kokybiškiau gyventi turbūt norime visi. Tačiau ar apsimoka trumpalaikėje perspektyvoje gyventi sveikai?

Tarkime, kad įstatymus sureguliuoja ir tie, kurie nesilaiko sveikos gyvensenos, moka papildomai už sveikatos draudimą. Iš savo kišenės. Tarkime, kad 100 litų. Daug. Tikrai daug. Tačiau paskaičiuokime: sporto klubas mėnesiui apie 150 litų. Galima, žinoma, sportuot namie nemokamai arba važinėti dviračiu. Sveikas maistas (pavyzdžiui, daržovės ekologiškos) yra brangesnės negu šiaip apipurkštos trečiarūšės daržovės. Čia, žinoma, tik svarstymas. Ir bandymas pažiūrėti iš kitos pusės. Finansiškai ne visada apsimoka gyventi sveikai, net jeigu bus siūlomi tokie finansiniai „paskatinimai“, kaip didesnis draudimo mokestis, o sveikuoliams – daugiau atostogų.

Kitas klausimas. Jeigu rūkoriai moka akcizą, kuris vis didėja, kodėl dalies to akcizo negalima panaudoti sveikatos apsaugai? Būtinai reikia mokėti kelis kartus už vieną įprotį?

Tiesa, džiaugiuosi, kad tuose Kepenio pasvarstymuose buvo užsiminta ir apie antsvorį turinčius žmones. Nes kiek pabodo, kai per pilvą p*****ą vos matantis vyras yra „sveikai nuaugęs“, o mažas vaikas, kuris jau vos pasiridena, yra tiesiog „putlutis“. Gal atsiranda ir Lietuvoje supratimas, kad ne tik tabakas žudo. Kaip filme Super Size Me buvo išsakyta mintis: „Kai žmogus rūko, jį visi kaltina, kad jis save žudo ir garsiai tai pasako, bet jeigu viršsovirį turintis žmogus kemša dvigubą mėsainį, niekas neprieina ir nepasako, kad tai tave nužudys“.

Bet savo padrikus pamąstymus norėčiau baigti tokia mintim: aš nesu sveikuolis, bet ir negyvenu visiškai nesveiko gyvenimo, tačiau iš principo nenoriu, kad kažkas per prievartą man grūstų savo įsitikinimus apie tai, kaip man gera bus, kai vietoj cigaretės sugriaušiu morką, o vietoj tv žiūrėjimo nubėgsiu krosiuką. Eikit švilpt.

Tai tokie padriki rytiniai mano pamąstymai ir jeigu sugebėjot juos perskaityti iki galo – galite mane pasveikinti su gimtadieniu.

Skvarbūs žvilgsniai

Keista, bet galiu kalbėti prieš auditoriją, maivytis prieš kamerą, o štai skvarbus apsauginio žvilgsnis parduotuvėje arba įtari pardavėja kioske mane visiškai išmuša iš vėžių. Pasijuntu nusikaltėliu.

Pamenu, dar tik baigęs mokyklą, dirbau prekybos centre ir jo apsaugininkas man sakė, kad iš veido atrodau kaip padaręs nusikaltimą ir dėl jo besigraužiantis. Keista, ar ne? Tik atsistoju prie kasos su cigarečių pakeliu – iškart prašo pažymėjimo. Ir visai nesvarbu, ar būčiau kelias savaites nesiskutęs, ar švelnus lyg kūdikio užpakaliukas. Visada tas pats įtarus žvilgsnis į mane metamas, kurį seka žodžiai „dokumentą gal galima?“

Galima, ką jau padarysi. O štai, kai nebuvo galima – kokių penkiolikos, šešiolikos – ir neprašydavo. Nors tada teoriškai turėjau atrodyti labiau įsitempęs. Juk buvau nepilnametis ir pirkau uždraustas prekes. Bet tada, matyt, jaunas veidelis netrukdė nei prekybos centrų darbuotojoms, nei mažų kioskelių pardavėjoms. Parduodavo nė nemirkteldamos.

Tai štai ir galvoju, kodėl, kai nedarai jokio nusikaltimo, esi tiriamas skvarbiu žvilgsniu, o vos tik sugalvoji padaryti ką nors draudžiamo – nekreipia į tave dėmesio? O gal tiesiog pasąmonė mane dabar graužia kaskart, kai bandau nusipirkti nuodų dozę ir akyse šmėsteli pagalbos šauksmas – neparduokit jam.

Kodėl aš čia šitaip postringauju? Tiesiog mąstau, kad kiekvienas žmogus yra nuostabus aktorius. Ne ant scenos, žinoma, bet gyvenime. Vos tik atsiduri kritinėje situacijoje, žiūrėk improvizacijos pasipila geresnės negu Rudoko. O veido mimikos prisitaiko taip, kad nė velnio neįžvelgsi tiesos. Taip ir gyvenam. Tik nusiimk kaukę ir tavimi niekas nebetikės.

Kuo susijęs tabakas ir bažnyčia?

Gediminas Navaitis siūlo Tabako kontrolės pataisas. Mąstoma prekyba iškelti į specializuotas parduotuves.

Super. Pats rašiau, kad toks būdas man būtų vienu priimtiniausių. Daug geriau negu nespalvoti pakeliai ar prekyba iš po prekystalio.

Žinoma, šios pataisos nepriims. Per daug griežta:

Specializuotos tabako gaminių parduotuvės arba jų skyriai turėtų atskirą įėjimą, negalėtų būti įrengiami daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat mažesniu kaip 200 m atstumu iki šių įstaigų ir maldos namų, o virš prekystalio būtų įrengta vaizdo kamera.

Kaliniai ir kareiviai, negalintys palikti teritorijos, tikrai trankys sieną į galvą, jei negalės įsigyti tabako. Kiek žinau, šiuo metu kalėjime ir kolonijose galima įsigyti tabako. Taigi vien todėl, kad sėdi (arba tarnauji), gal nebūtina atimti galimybės nuodytis?

Tačiau paaiškinkite, kuo susiję maldos namai ir tabakas? Galbūt tai yra bandymas išstumti prekybą tabaku iš Vilniaus centro? Nepamirškite, kad senamiestyje bažnyčių tikrai netrūksta – kur spjausi, ten maldos namus rasi.

Žodžiu, idėja gera, bet suformuluota per daug griežtai.

P.S. Jei tokia pataisa būtų priimta, artimiausia vieta, kurioje galėčiau įsigyti nuodų dozę būtų maždaug už pusės kilometro nuo mano namų. Gyvenu netoli mokyklos ir visai netoli nuo poliklinikos…