Šiaip visiškai sutinku, kad sveika gyvensena yra gerai. Ilgiau ir kokybiškiau gyventi turbūt norime visi. Tačiau ar apsimoka trumpalaikėje perspektyvoje gyventi sveikai?

Tarkime, kad įstatymus sureguliuoja ir tie, kurie nesilaiko sveikos gyvensenos, moka papildomai už sveikatos draudimą. Iš savo kišenės. Tarkime, kad 100 litų. Daug. Tikrai daug. Tačiau paskaičiuokime: sporto klubas mėnesiui apie 150 litų. Galima, žinoma, sportuot namie nemokamai arba važinėti dviračiu. Sveikas maistas (pavyzdžiui, daržovės ekologiškos) yra brangesnės negu šiaip apipurkštos trečiarūšės daržovės. Čia, žinoma, tik svarstymas. Ir bandymas pažiūrėti iš kitos pusės. Finansiškai ne visada apsimoka gyventi sveikai, net jeigu bus siūlomi tokie finansiniai “paskatinimai”, kaip didesnis draudimo mokestis, o sveikuoliams – daugiau atostogų.

Kitas klausimas. Jeigu rūkoriai moka akcizą, kuris vis didėja, kodėl dalies to akcizo negalima panaudoti sveikatos apsaugai? Būtinai reikia mokėti kelis kartus už vieną įprotį?

Tiesa, džiaugiuosi, kad tuose Kepenio pasvarstymuose buvo užsiminta ir apie antsvorį turinčius žmones. Nes kiek pabodo, kai per pilvą p*****ą vos matantis vyras yra “sveikai nuaugęs”, o mažas vaikas, kuris jau vos pasiridena, yra tiesiog “putlutis”. Gal atsiranda ir Lietuvoje supratimas, kad ne tik tabakas žudo. Kaip filme Super Size Me buvo išsakyta mintis: “Kai žmogus rūko, jį visi kaltina, kad jis save žudo ir garsiai tai pasako, bet jeigu viršsovirį turintis žmogus kemša dvigubą mėsainį, niekas neprieina ir nepasako, kad tai tave nužudys”.

Bet savo padrikus pamąstymus norėčiau baigti tokia mintim: aš nesu sveikuolis, bet ir negyvenu visiškai nesveiko gyvenimo, tačiau iš principo nenoriu, kad kažkas per prievartą man grūstų savo įsitikinimus apie tai, kaip man gera bus, kai vietoj cigaretės sugriaušiu morką, o vietoj tv žiūrėjimo nubėgsiu krosiuką. Eikit švilpt.

Tai tokie padriki rytiniai mano pamąstymai ir jeigu sugebėjot juos perskaityti iki galo – galite mane pasveikinti su gimtadieniu.

Nežinau, kaip tai vertinti. Viena vertus, mane prajuokino tokia reakcija. Kita vertus (nors aš ateistas), man atrodo nepagarba. Tačiau smagaus žiūrėjimo į kitokią reakciją.

Keista, bet galiu kalbėti prieš auditoriją, maivytis prieš kamerą, o štai skvarbus apsauginio žvilgsnis parduotuvėje arba įtari pardavėja kioske mane visiškai išmuša iš vėžių. Pasijuntu nusikaltėliu.

Pamenu, dar tik baigęs mokyklą, dirbau prekybos centre ir jo apsaugininkas man sakė, kad iš veido atrodau kaip padaręs nusikaltimą ir dėl jo besigraužiantis. Keista, ar ne? Tik atsistoju prie kasos su cigarečių pakeliu – iškart prašo pažymėjimo. Ir visai nesvarbu, ar būčiau kelias savaites nesiskutęs, ar švelnus lyg kūdikio užpakaliukas. Visada tas pats įtarus žvilgsnis į mane metamas, kurį seka žodžiai “dokumentą gal galima?”

Galima, ką jau padarysi. O štai, kai nebuvo galima – kokių penkiolikos, šešiolikos – ir neprašydavo. Nors tada teoriškai turėjau atrodyti labiau įsitempęs. Juk buvau nepilnametis ir pirkau uždraustas prekes. Bet tada, matyt, jaunas veidelis netrukdė nei prekybos centrų darbuotojoms, nei mažų kioskelių pardavėjoms. Parduodavo nė nemirkteldamos.

Tai štai ir galvoju, kodėl, kai nedarai jokio nusikaltimo, esi tiriamas skvarbiu žvilgsniu, o vos tik sugalvoji padaryti ką nors draudžiamo – nekreipia į tave dėmesio? O gal tiesiog pasąmonė mane dabar graužia kaskart, kai bandau nusipirkti nuodų dozę ir akyse šmėsteli pagalbos šauksmas – neparduokit jam.

Kodėl aš čia šitaip postringauju? Tiesiog mąstau, kad kiekvienas žmogus yra nuostabus aktorius. Ne ant scenos, žinoma, bet gyvenime. Vos tik atsiduri kritinėje situacijoje, žiūrėk improvizacijos pasipila geresnės negu Rudoko. O veido mimikos prisitaiko taip, kad nė velnio neįžvelgsi tiesos. Taip ir gyvenam. Tik nusiimk kaukę ir tavimi niekas nebetikės.

Super. Pats rašiau, kad toks būdas man būtų vienu priimtiniausių. Daug geriau negu nespalvoti pakeliai ar prekyba iš po prekystalio.

Žinoma, šios pataisos nepriims. Per daug griežta:

Specializuotos tabako gaminių parduotuvės arba jų skyriai turėtų atskirą įėjimą, negalėtų būti įrengiami daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat mažesniu kaip 200 m atstumu iki šių įstaigų ir maldos namų, o virš prekystalio būtų įrengta vaizdo kamera.

Kaliniai ir kareiviai, negalintys palikti teritorijos, tikrai trankys sieną į galvą, jei negalės įsigyti tabako. Kiek žinau, šiuo metu kalėjime ir kolonijose galima įsigyti tabako. Taigi vien todėl, kad sėdi (arba tarnauji), gal nebūtina atimti galimybės nuodytis?

Tačiau paaiškinkite, kuo susiję maldos namai ir tabakas? Galbūt tai yra bandymas išstumti prekybą tabaku iš Vilniaus centro? Nepamirškite, kad senamiestyje bažnyčių tikrai netrūksta – kur spjausi, ten maldos namus rasi.

Žodžiu, idėja gera, bet suformuluota per daug griežtai.

P.S. Jei tokia pataisa būtų priimta, artimiausia vieta, kurioje galėčiau įsigyti nuodų dozę būtų maždaug už pusės kilometro nuo mano namų. Gyvenu netoli mokyklos ir visai netoli nuo poliklinikos…

Mano nuomone, Bjoern-Inge Larsen teisingai pastebėjo, kad tabako kompanijos nesiimtų grasinimų teismais, jei cigarečių demonstravimas iš tikro nemažintų jų pirkimo. Tačiau man iškyla tam tikrų dvejonių.

Visų pirma, vartotojas negauna informacijos apie naujus produktus. Čia jau rūkančiojo interesų pažeidinėjimas. Nesvarbu, kenkia prekė ar nekenkia, bet jei ji yra prekyboje, reiktų neslėpti (nebent išvaizda žalotų nepilnamečių psichiką).

Kita vertus, apsaugomi nepilnamečiai, kuriems galbūt kils mažesnė pagunda rūkyti. Bet vėlgi, jei jie sugeba nusipirkti dabar, kas sakė, kad nesugebės ir nematydami prekių?

Šiek tiek keistas, gal net išsigimes pardavinėjimas atsiranda. Perki legalią prekę kaip koks nusikaltėlis, iš po prekystalio?

Šiuo atveju man daug priimtinesnis specializuotų prekybos vietų steigimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje turime “Skonį ir kvapą”. Jei gerai pamenu, tai tose tabako parduotuvėlėse negalima nė degtukų nusipirkti, jei neturi 18 metų. Jei dar pridėtume tamsų stiklą ir įėjimą tik pilnamečiams (kaip sekso reikmenų parduotuvėse), nebereiktų tabako slėpti po prekystaliais.