Žymos archyvas: Rusija

Ar norėtumėte rusiško paso?

Prie ruso buvo geriau. Taip kartais mėgsta pasakyti mano vienas giminaitis. Ir visai nesvarbu, kad tuoj pat gauna į kaktą nuo savo žmonos. Jam taip atrodo.

Tiesą sakant, jis tuo taip įsitikinęs, kad šiemet besibaigsiantį savo pasą nori pakeisti rusišku. Važiuoti į Kaliningradą ir pasiimti pasą ten, kad niekas jo „nevadintų Landsberginiu“. Pykteliu, bet numoju ranka – senas jau. Ne viskas jam nepriklausomoje Lietuvoje patinka, ne viskas suprantama. Tegul bamba ant demokratijos, nes (kaip ironiška), tai jo demokratinė teisė.

Savo nuomonę jis išreikš per rinkimus, balsuodamas už, jo nuomone, tinkamiausius kandidatus, arba visai neidamas į rinkimus. Ir vis vien tam tikra prasme kurs demokratiją. Bet kartais ir aš suabejoju demokratija, kai atsiranda akivaizdžiai pyktį reiškiančių idiotų šutvė, kuri net nebando slėptis už kokių nors idėjų ir šaukiasi Rusijos bei Baltarusijos pagalbos.

Dar negirdėjote? Antiskalūnininkai (ne, šį kartą ne Žygaičiai – o kelių dundukų sambūris) rėkia, kad mokslininkai įrodė, jog vandenys bus užteršti ir klausia putinų ir lukašenkų „Kokiu būdu Mes galėtume sustabdyti šitą ir kitus Mums gresiančius Bendrus pavojus?“

Ir, po velnių, šis propagandinis laiškas yra jų demokratinė teisė. Nors ir atrodanti taip, lyg dujų žemaičių atstovais pasivadinę asilai norėtų kartu su saule.

Štai tada aš suabejoju demokratija, kai jie gauna visas teises kalbėti ir tik sukelia rytų propagandistų laimę.

Žinoma, galėtumėte pasakyti, kad be reikalo reaguoju – reiktų duoti durniui kelią ir gal tai praeis. Nekreipti dėmesio, kaip kad nekreipiu į savo giminaitį. Ir čia klystate.

Į giminaitį dėmesį aš visgi kreipiu, tik nepasinaudoju savo demokratine teise ir jo minčių nekritikuoju. Tačiau jo patarimais apie gyvenimą vargu ar kada kliausiuosi. Todėl rašau ir apie tuos, kurie rašo stalinui putinams, lukašenkoms – kad išgirstumėte ir net jei nekritikuosite jų, įsidėtumėte į galvą ir atsargiai vertintumėte tuos, kuriuos šie palaikys.

———————————————————————–

Būkime vieningi kreipėsi į Baltarusiją ir Rusiją dėl skalūnų dujų.

A.Zuokas ir rusiška atominė energetika

Parankiojau keletą ištraukų iš spaudos apie mano bendravardį Vilniaus merą ir jo požiūrį į atominę/atomines. Permeskite akimis, nuspręskite, o tada jau mane skaitykite.

Iš pradžių A.Zuokas už Rusijos atominę, po to – už lietvišką kartu su Baltarusija. Dar vėliau – už atsinaujinančius išteklius, nes uraną tektų pirkti iš Rusijos. Bet paskui jau gerai, jei pirksime elektrą tiesiog iš Rusijos.

Žinot, Vilniaus mere, aš nepasisprendžiu, ar:

I. Jums kas nors moka su slaviška pavarde.

II. Ar jums bile tik pašnekėt.

III. Ar jūsų nuomonė keitaliojasi, priklausomai nuo to, su kuo silkę su degtinytės taurele vartojot.

Nes neįmanoma iki galo suvokti, ar tamsta esate žalias iki panagių ir kovojat prieš atomą? Ar esate už atomą, jei jis rusų/baltarusių? Ar tiesiog kalbat, kalbat, kalbat…

P.S. Visus besikabinėjančius dėl negražiai sudėtų iškarpų siunčiu skųstis į IT blogų komentarus. Galit ir nuorodą į mane įdėti.

Lenkijos-Lietuvos konfliktas: esame tampomi už virvučių

Po to, kai Delfi.lt perskaičiau apie tai, kad Lenkijos URM nusprendė išvadinti mus okupantais, užviriau. Tiesa, pykčio čia neliesiu, nes prieš sėsdamas rašyti nurimau ir permąsčiau viską iš kiek kitos pusės.

Mano nuomone, abi pusės – tiek Lenkija, tiek Lietuva – yra tampomos už virvučių. Nors nesu nei istorikas, nei politologas, man kyla asociacijos su carine Rusija, tarpukario Lietuva. Konflikto korta visad iškildavo tada, kai reikdavo sėkmingai nukreipti dėmesį. Tai vyksta ir dabar. Nesakau, kad prasidės karas. Tiesiog kol mūsų didžioji kaimynė tvarko kažką svarbesnio, jai patogiau, kad mūsų specialistai būtų užsiėmę kitais reikalais – įrodinėtų, kad lenkai meluoja ir yra blogio šaknys. Pastarieji gi turi daryti tą patį.

Žodžių karas, kuris užgauna savigarbą. Blogiausiu atveju, galime pasauliui pasirodyti blogiečiais, bet nieko rimtesnio. Tačiau energija ir įvairūs resursai sėkmingai naudojami. Ir, manau, praktiškai be reikalo.

Provokacijos ir akmenų mėtymas į kits kito daržą kelia nuolatinį nepasitenkinimą visuomenėje. Lašas po lašo, taip sakant. Bendra nuotaika sėkmingai persisems ir politikai. Ir nieko iš to gero nebus.

Kadangi turime suprasti, kad Lenkija yra sėkmingai kylanti valstybė. Bendradarbiavimas su ja būtų naudingas ir stiprintų politinį svorį Pabaltyje. Tačiau vietoj to mes matome konfliktą. Į kurį, beje, sėkmingai nuolat pilamas žibalas.

Žinoma, besti pirštu ir sakyti, kad taip, tai Rusijos darbas, būtų per drąsu. Visada lieka galimybė, kad politikai paprasčiausiai idiotai. Ir būtent dėl to švaisto energiją bevaisiams konfliktams. Nors jeigu jie idiotai, jais paprasčiau manipuliuoti.

Todėl norėčiau visiems pasiūlyti neprarasti sveiko proto ir pažiūrėti į Lenkijos-Lietuvos nesutarimus giliau ir gerai pagalvoti, kas iš viso to laimi daugiausia.

Aptirpusi Arktis – derybų objektas

Tie, kurie netiki, jog Arkties ledynai tirpsta, pažvelkite, kas susizgribo dalintis jos teritoriją. Šalis, kuri nieko nedaro šiaip sau.

Rusija pretenduoja į 18 procentų Arkties teritorijos. Jau esu rašęs apie tai. Tiesa, dabar mąstau apie varžybas dėl ledynų kiek kitaip.

Maniau, jog Rusija tikrai imsis „kas greitesnis, tas gudresnis“ argumento ir tiesiog paskelbs dalį Arkties sava. Tačiau šios šalies užsienio politika keičiasi. Na, keičiasi grimas, kuris slepia iltis. Taigi net ir labai naudingų tikslų nesiekia greit ir agresyviai.

Spėju, kad savo penktadalį ledyno Rusija tikrai gaus. Ir net neįrodydama savo teisės, dėl besidriekiančio šelfo. Menkas geopolitikos žinovas iš manęs, bet bandysiu paspėlioti. Rusijos siekį palaikys kai kurios ES šalys. Pavyzdžiui, Vokietija ir Lenkija.

Vokietija todėl, nes su Rusija susisiejo dujotiekiu. O Arktyje yra dujų. Kodėl nepadėjus savo tiekėjui įsigyti prekę. Juolab, jei už nedidelį pritarimą bus įmanoma pakoreguoti dujų kainą. Kitaip sakant, Vokietija yra suinteresuota, jog Rusija turėtų dujų. Ir nesvarbu, jog jas išgauti pradės daug vėliau – normalių valstybių politika dėliojama ne vienai kadencijai.

Prieikime prie Lenkijos. Ji po truputį tampa viena stipresnių valstybių ES, jei tikėsime apžvalgininkais. O šiuo metu santykiai šiltėja. Dar per anksti kalbėti apie tvirtus Rusijos ir Lenkijos ryšius, bet užuomazgos matyti. Dar nepamirškime, kad Rusija yra viena pagrindinių Lenkijos produkcijos rinkų. Taigi pritarimas bus. Jei klostysis viskas taip, kaip dabar.

JAV, besilaikanti minkštos užsienio politikos, nieko gero nepadarys. Nebent B. Obama bus pakeistas. Nors vargu, ar labai daug pakeis ši valstybė. Realiai ji ES naudinga kaip saugumo partnerė, bet energetine prasme iš jos maža naudos. Tai matome jau dabar. Todėl palaikymo iš Europos kontinento vargu ar amerikiečiai sulauks. Palaikymą gaus Rusija.

Kanada? Ką girdime apie Kanadą? Nieko, manau, kas įtakotų kitų valstybių apsisprendimą.

Nesakau, kad blogai, jog Rusija išgaus dujas ir naftą, bet mąstau, jog apie energetinę nepriklausomybę svajokime atsargiau. Bent kol elektromobiliai netapo ypač populiarūs, o katilinėse nepradėjom naudoti saulės energijos. Sakiau prieš metus, sakau ir dabar – velniškai įdomu tas dalybas stebėti.

Rusijoje suprastės naminukė

Po vasarą siautusių gaisrų, matyt, bus problemų ne tik su duonos gamyba, bet ir su „rugio ekstraktu“. Kadangi rytų kaimynei reikia įsivežti nemažai grūdų ir vietos rinkoje jų kaina kilstelėjo, vietos naminukės gamintojai turės ieškoti kitų medžiagų, kurios, savaime aišku, suprastins ir paties produkto kokybę.

Matyt, rinką užpildys „cukrinukė“ ir kiti biesai, o gerą „rugį“ vietiniams pavyks rasti tik tuose rajonuose, kur gaisras ir orai nepakenkė grūdų derliui.

Manote, juokauju? Nė velnio. Reiks po kiek laiko susirasti statistiką ir patikrinti, ar neišaugo prekyba degtine (legali) parduotuvėse, nes nebebus pasiūlos kokiame miškelyje.