Žymos archyvas: sveikata

V.P.Andriukaitis geriems studentams: jauskitės skolingi valstybei


Vytenis Povilas Andriukaitis taip pat žinomas kaip privačių ligoninių nemylėtojas ir, matyt, vienas ryškiausių politikos padangės homo sovieticus sako:

Šiandien situacija paradoksali: yra savivaldybių, rajonų, kur neatvažiuoja jauni gydytojai. Dirba daug pensinio amžiaus žmonių. Akivaizdu, kad jaunimas renkasi didžiuosius miestus. Net tie, kurie mokėsi už biudžeto pinigus, nesijaučia nė kiek skolingi. Reikia pasirašyti sutartis, kad už biudžeto pinigus išmokslinti žmonės kelerius metus dirbtų kurioje nors iš anksto sutartoje vietoje. Turime turėti valstybės užsakymą, skaičiuoti darbo vietas. Galima sudaryti sąlygas rajone: būsto, mažesnes paslaugų kainas. Yra patrauklių sąlygų. Darbo vietų planavimas viešajame sektoriuje yra būtinas. Rezidentai, kiek teko kalbėti, sutinka su tokia sistema.

15min konferencijoje jis ir daugiau įdomybių prikalbėjo – paskaitykite. Bet kol kas apsistokime ties šiuo, 30 metų atgal grįžti norinčio politikėlio, minties perlu.

Jau sublizgėjęs savo požiūriu į privatų verslą, V.P.Andriukaitis svarsto, kaip reikia spręsti specialistų trūkumą (nežinau, menamą, ar tikrą) rajonuose. Aišku, reikia vadovautis jau žinoma ir istorijos patikrinta bei užgrūdinta praktika – darbo vietos paskyrimu. Tuo daiktu, apie kurį man pasakojo tėvų kartų žmonės. Apie tą patį, dėl kurio nešdavo dešras ir užsienietiškas cigaretes reikiamiems kadrams, kad tik nepaskirtų kokiame kaimelyje.

Negana to, V.P.Andriukaitis siūlo biudžeto lėšomis besimokantiems studentams paskirti darbo vietas. Tiems, kurie mokėsi geriausiai ir neprivalėjo dėl to mokėti iš savo kišenės. Tiems, kurie įdėjo daug darbo ir pastangų. Tiems, kurie yra pakankamai ambicingi ir nori pasiekti profesinių aukštumų. Taip sakant, jei kapitalistiniame pragare užaugę jaunieji gydytojai nesijaučiat dėkingi, priversim pasijausti tokiais.

Kvepia tarybine šlapenke.

Turbūt V.P.Andriukaičiui niekas nepasakė, kad laisvoje rinkoje ne visada darbuotojas kovoja dėl darbo vietos, bet ir darbovietė konkuruoja dėl specialistų. O jeigu pastaroji negali pasiūlyti to, ką siūlo didmiesčio įstaigos, gal reikia spręsti dėl jos konkurencingumo?

Bet ponas V.P.Andriukaitis, matyt, apie tai nemąsto. Jis žino greičiausią ir paprasčiausią būda, kuriuo galima sutvarkyti specialistų trūkumą. O, jei pasiseks, gal net ir emigraciją (bent jau medikų) sustabdyti.

O į žmonių lūkesčius ar norus galima ir nusispjauti.

Čia būtų galima vardinti iki uždusimo, kodėl kai kurie nenori grįžti į provincijas: nulinis kultūrinis gyvenimas, menkas laisvalaikio praleidimo būdas, draugai, likę didmiesčiuose ir pan. Bet kiekvienas gali sugalvoti savo priežastis, kodėl nori, ar nenori vykti į provinciją. Tad čia ir baigsiu.

P.S. Prašau pasidalinti šiuo tekstu su medicinos rezidentais. Aš noriu sužinoti, ar bent į vieną šis… politikas kreipėsi ir klausė, ar jie nori paskyrimo?

Ar apsimoka sveikai gyventi?

Delfi.lt skelbia pasvarstymus apie tai, kaip reiktų diferencijuoti sveikatos draudimą. Sąmoningai vadinu tai pasvarsymais, nes nuolat atsiranda įvairių sveikuolių, kurie bando savo pažiūras įkišti likusiai gyventojų daliai.

Šiaip visiškai sutinku, kad sveika gyvensena yra gerai. Ilgiau ir kokybiškiau gyventi turbūt norime visi. Tačiau ar apsimoka trumpalaikėje perspektyvoje gyventi sveikai?

Tarkime, kad įstatymus sureguliuoja ir tie, kurie nesilaiko sveikos gyvensenos, moka papildomai už sveikatos draudimą. Iš savo kišenės. Tarkime, kad 100 litų. Daug. Tikrai daug. Tačiau paskaičiuokime: sporto klubas mėnesiui apie 150 litų. Galima, žinoma, sportuot namie nemokamai arba važinėti dviračiu. Sveikas maistas (pavyzdžiui, daržovės ekologiškos) yra brangesnės negu šiaip apipurkštos trečiarūšės daržovės. Čia, žinoma, tik svarstymas. Ir bandymas pažiūrėti iš kitos pusės. Finansiškai ne visada apsimoka gyventi sveikai, net jeigu bus siūlomi tokie finansiniai „paskatinimai“, kaip didesnis draudimo mokestis, o sveikuoliams – daugiau atostogų.

Kitas klausimas. Jeigu rūkoriai moka akcizą, kuris vis didėja, kodėl dalies to akcizo negalima panaudoti sveikatos apsaugai? Būtinai reikia mokėti kelis kartus už vieną įprotį?

Tiesa, džiaugiuosi, kad tuose Kepenio pasvarstymuose buvo užsiminta ir apie antsvorį turinčius žmones. Nes kiek pabodo, kai per pilvą p*****ą vos matantis vyras yra „sveikai nuaugęs“, o mažas vaikas, kuris jau vos pasiridena, yra tiesiog „putlutis“. Gal atsiranda ir Lietuvoje supratimas, kad ne tik tabakas žudo. Kaip filme Super Size Me buvo išsakyta mintis: „Kai žmogus rūko, jį visi kaltina, kad jis save žudo ir garsiai tai pasako, bet jeigu viršsovirį turintis žmogus kemša dvigubą mėsainį, niekas neprieina ir nepasako, kad tai tave nužudys“.

Bet savo padrikus pamąstymus norėčiau baigti tokia mintim: aš nesu sveikuolis, bet ir negyvenu visiškai nesveiko gyvenimo, tačiau iš principo nenoriu, kad kažkas per prievartą man grūstų savo įsitikinimus apie tai, kaip man gera bus, kai vietoj cigaretės sugriaušiu morką, o vietoj tv žiūrėjimo nubėgsiu krosiuką. Eikit švilpt.

Tai tokie padriki rytiniai mano pamąstymai ir jeigu sugebėjot juos perskaityti iki galo – galite mane pasveikinti su gimtadieniu.

#9 Laiko mašina, arba Lietuva po dešimtmečio

2020 rugsėjo 4

Mielas dienorašti, buvau tave šiek tiek primiršęs. Bet vargai užspaudė ir tuščiu skrandžiu nepavyksta priversti minčių kristi į lapą.

Tad apie viską nuo pradžių. Seniai jau buvo kilęs šurmulys dėl visokių maisto priedų. Kad jų negalima vartoti, nes vėžį kelia, tad mūsų valdovė karatistė nusprendė išleisti įsaką, jog maiste nebegali būti tokių priedų. Nebegali, tai ir nebus. Visi triauškėm tik sveiką, bet sudžiūvusią duoną ir, jei labai pasisekdavo, svieto užsitepdavom.

Bet jau kelis metus vis nesiseka su mūsų orais. Einu, pamenu, liepą, o pas mus kaip tropikuose. Iš ryto kepina, vidurdienį pila, vakare – vėl kepina. Nepratusios lietuviškos bulvės ir grūdai – neužderėjo. Neužderėjo grūdai – nebuvo ir kuo kiaulių, karvių maitinti. Žodžiu, prasidėjo pas mus badmetis.

Iš pradžių visi kaltino orus, kol neprisiminė, jog seniau net ir tokiomis sąlygomis buvo įmanoma išgyventi, nes su maisto priedais maistas ilgai negesdavo. Vadinasi, buvo galima maitintis praėjusio derliaus vasiais. Be to, paaiškėjo, kad vėžys nužudo mažiau žmonių negu badas.

Tai ką, išėjo žmogeliai į gatves (ne pas karatistę, žinoma. Jos niekas niekad niekuo nekaltina – negalima) ir į pirmą pasitaikiusią EKO parduotuvę. Savininką už pakarpos ir… Na, aišku, kas jam nutiko.

Tai va, ką tik pavalgiau kojų pirštų troškinio ir galvoju, iš kur gauti kokių priedų, kad kiaušiniai taip greit nesudžiūtų…

Pusvegetaris per klaidą: ne taip ir blogai

Šią savaitę tapau vegetaru. Ne savo noru. Net ne visai tikru vegetaru, bet mano įspūdis liko visai neblogas.

Šiaip galiu ramiai pasakyti, kad vegetarai man atrodo kiek juokingi, nes aš nei turiu laiko, nei noriu jį švaistyti, rinkdamasis produktus be gyvūlinės kilmės medžiagų. Skaityti visų sūrių sudėtį ir ieškoti, kuriame nėra jaučio fermentų? O apie veganus jau visai nekalbu…

O bet tačiau, nutiko taip, kad mano mergina šią savaitę gamino viską be mėsos, kolegė per pietus nusitempė į vegetarišką kavinę ir pan. Tiesa, darbe stengiausi vis ką nors su bent trupučiu mėsos sukirsti, tačiau gyvulinės kilmės produktų suvalgiau kone trigubai mažiau negu paprastai.

Koks mano įspūdis po tokios savaitėlės? Na, negaliu absoliutinti ir teigti, kad savijauta kiek pakito vien dėl to. Tačiau po valgio nereikia virškinimo pertraukėlės – galiu iškart kibti į darbus. Šiek tiek gyvybingesnis pasidariau. Ir šiaip tokios teigiamos emocijos.

Vėlgi, negaliu garantuoti, kad visa tai vien dėl to. Tačiau įtariu, kad įtakos padarė. Nes šiandien mieste prisikirtau daug mėsiško maisto ir taip kažkaip fe… Na, kad ir kaip ten bebūtų, visišku vegetaru niekad netapsiu, nes tai reikalauja per didelių pastangų. Be to, atsisakyti aštrių tortilijų su jautienos faršu? Na, apsieisiu.

Tačiau tikrai pasistengsiu apsiriboti nedideliu mėsos kiekiu (jei mergina ir toliau mane maitins daržovėmis – nebus sudėtinga), nes bent šiek tiek jos vis vien noriu. Žiūrėkit, gal po to ir rūkyt mesiu?

Žmonės su psichikos sutrikimais televizijoje – nejuokinga

Kaip tik dabar viena akimi žiūriu „Lietuvos talentus“. Suprantu, reitingai laidai labai svarbūs, bet ar būtina į sceną leisti ne visai sveikus žmones? Taip, apie Žemaitijos akmenėlį kalbu.

Suprantu, kad ne visada gali pavykti nuspėti, ar žmogus kvailas, bet čia jau antrą kartą pasirodė žmogėnas. Ir vis vien priima. Na, atleiskite, bet man gaila to vargšelio. Gal jis ir nėra sutrikęs, gal tiesiog nori tokiu būdu prasimušti (Lietuvoje juk Minedas įsirėžė į sąmonę tiesiog). Tačiau nepamirškime, kad televizijoje reikia ir estetikos… O šiuo atveju tai tikrai nebuvo estetiška. Vakarienę valgyt gal ir galėsiu, bet nuotaika kažkokia ne tokia pasidarė.

P.S. Atleiskite tie, kurie dažniau užsuka į tinklaraštį (tikiuos, kad tokių yra). Nerašiau, nes nebūdamas Vilniuje sunkiai prisiverčiu sukurpti bent eilutę. Be to, iš pagarbos skaitytojams, stengiuosi nerašyti bile rašyt. Ne visada pavyksta, žinoma.