Žymos archyvas: šventės

Tinklaraštininkų diena – sveikinu ir klausiu, kodėl rašote?

Day.lt skelbia, kad šiandien yra tinklaraštininkų diena. Ta proga pasveikinsiu visus. Šiaip man nesiseka sveikinimai. Tai gal visiems pasiūlysiu parašyti tris dalykus, kodėl rašote tinklaraščius, arba tris dalykus, kodėl skaitote.

Kodėl rašau: Sėdžiu sferoje, kuri tam tikra prasme yra atitrūkusi nuo rašymo. Noriu neprarasti bent jau sugebėjimo dėlioti kablelius.

Mano ego – kambario dydžio. Kaip ir dauguma, įsivaizduoju, kad žinau kažką tokio, ko niekas daugiau nežino ir bandau vaizduoti autoritetą. O taip, dauguma tinklaraštininkų tokie patys esate.

Įpareigojantis hobis. Verčia kažką veikti. Ne tik rašymo prasme, bet ir skaitymo, ėjimo kažkur, bloginimas verčia domėtis naujais dalykais, nes kitaip galėsi rašyti tik apie tai, kokią kavą šiandien gėrei ir į ką buvo panašūs plaukai, kai išlipai iš lovos.

O taip, mielieji, jokių pasakų apie norą pakeisti pasaulį, apie visuomenės pažindinimą su svarbiomis jai temomis, kurių žiniasklaida neaprašo.

Parašykit ir jūs – sąžiningai.

Žurnalistų dienos prasidėjo. Su tuo ir sveikinu

Taigi šiandien startuoja Vilniaus universiteto žurnalistų dienos (programa).

Žinau, kad keletas kolegų mano mintijimus retkarčiais skaito, tad palinkėsiu jiems neprarast motyvacijos moksle ir principų darbe.

Turėčiau pasakyti kokią frazę, kuri patektų į istorijos šaltinius ir būtų cituojama ateities kartoms, bet… Tiesiog pasakysiu, kad tikiuosi, jog šiemet LŽS komanda gaus malkų sporto varžybose, suvalgysim vyresniuosius protmūšyje, o šeštadienį gerai pasilinksminsim.

O čia jums praėjusių metų „Nebraidžiosim po rasą“ aranžuotė, kuri tapo terčio kurso dainoringesnių merginų (ansambliu nesiverčia liežuvis vadinti) savotišku himnu:)

Pražiopsotas antras gimtadienis

Taip jau nutiko, kad blogosferoje madinga paminėti nors žodžiu tinklaraščių gimtadienius. Prieš kiek daugiau nei savaitę – kovo 20 – įvyko Komjaunimas.lt gimtadienis (gėlių ir saldainių redkolegija negeria).

Sveikinimai vis dar priimami.

Neminėsiu kažkokių statistikų, nes jos niekuo nepasidarė „krūtesnės“. Tiesą sakant rašiau šiemet gerokai mažiau. Be to, ne dėl statistikos rašau.

Smagiausia antrais metais buvo ne tai, kad tinklaraščio dėka susipažinau su naujais žmonėmis, ne tai, kad pradėjau gauti produktų bandymams ar tai, kad surenka tekstai daugiau click’ų. Smagiausia buvo tada, kai po eilinės dvisavaitinės nerašymo pertraukos prieina prie manęs iš matymo žinomas žmogus ir klausia: kodėl neberašai?

Tai tuo ir pasidžiaugsiu, kad yra bent keli žmonės, kurie nori paskaityt mano mintis.

Už neimportines šventes

Šiandien dviguba raganų šventė. Ir moterų diena, ir Užgavėnės. Pastaroji daug šaunesnė ir primena vaikystę.

Dar pradinukas persirengdavau kokiu tai baiboku ir eidavau kaulyt iš aplinkinių saldainių, litą kitą, ar, jei nepasisekdavo, bulvinį blyną, o jei nuskildavo – čirvinį.

Smagu būdavo. Mielai eičiau ir dabar kur nors persirengėlių vakarėlyje sudalyvaut, tik be kaulyjimų – tiesiog pasilinksmint klube su kostiumais. Bet kažkaip neužmatau tokio tipo renginių.

O štai analogas Halloween’as mūsuose susilaukia krūvos klubų ir vakarėlių su importine atributika ir idėjomis. Ir nemaža dalis mūsiškių mielai švenčia. Nesuprantu.

Turime lietuvišką (na, gal labiau žemaitišką) analogą, bet ne, būtinai mieliau rinksimės amerikonišką.

O jūs pagalvokit, kokia linksma ta lietuvių šventė. Kanapinis nugali lašininį. Vien laimėtojo vardas žada linksmą vakarą.

Tad, mielieji, rinkitės produktą lietuvišką. Nepasiduokit importinėms šventėms. O aš bent draugės pazysiu, kad blynų iškeptų.

Nedovanosiu ir nesveikinsiu

Jau girdžiu masinės psichozės, vadinamos Kalėdomis, apraiškas. Draugai ir pažįstami neina į brangesnius renginius, barus ar šiaip pramogauti, nes reikia susitaupyti pinigų… Dovanoms.

Kai kurių sąrašai turi maždaug 30-40 žmonių, kuriems būtina ką nors nupirkti. Jei dovana kainuoja bent 20 lt., išleista bus bent 600 lt. Psichozė! Už tiek aš (jei labai pasispaudžiu) galiu išgyventi maždaug mėnesį.

Sakot, suteiksiu džiaugsmą aplinkiniams? Kuo? Niekniekiu, kuris dulkės lentynoje? Aš net neapsimetu, kad visus draugus ir artimuosius pažįstu taip gerai, kad galėčiau nupirkti jiems pravartų daiktą, o pirkti niekučius, dulkančius lentynoje… Nežinau, ar verta.

Žinoma, prisideda ir mano nereligingumas, bet Kalėdos jau tapo tokia komercija, kurioje nesvarbu, ar tiki, kad gimė Jėzus, ar ne. Svarbu po egle pakišti dovaną.

Nesmerksiu tų, kuriems suteikia džiaugsmą vaikščiojimas tarp minios žmonių po prekybcentrius, kuriuose ieškoma įvairių mielų, švelnių, meilę ir rūpestį demonstruojančių dovanų. Juk kiekvieno teisė rinktis.

Tik manoji, pastebėjau, kiek apribota. Nors aiškiai sakau visiems, kad Kalėdos man yra tik laisvadienis, o ne šventė, turbūt teks jaustis nesmagiai, kai vis vien gausiu kokį mažmožį (o gal ir dovaną į temą). Kita vertus, šiemet suprasiu, kurie mano draugai manęs klausosi. Tie, iš kurių nieko nesulauksiu – bus labiausiai vertinami.

Mielieji, jei skaitote, primenu, kad aš nešvenčiu ir neverskite manęs jaustis kvailai – nedovanokite man nieko. Nes jums tikrai nedovanosiu.