Žymos archyvas: vaikai

Pasaka apie pigias dujas ir brangų vamzdį

Dar neteko recenzuoti knygos. Kad ir vaikiškos. Turbūt to ir nedarysiu, tik trumpai atpasakosiu meno šedevrą. Negaliu gi nepasinaudoti proga papasakoti jums apie „Klaipėdos naftos“ iniciatyvą – knygą „Dominykas ir stebuklingas laivas“.

Knyga prasideda Dominyko gimtadienio išvakarėse. Jis taip laukia atvykstančių senelių…

Oi seniai Dominykas nematė kitoje Lietuvos pusėje gyvenančių senelių. Nuo praėjusios vasaros. Anksčiau jie atvykdavo ir per Kalėdas, ir per Velykas, o kartais ir šiaip. Tačiau dabar tas nelemtas brangus šildymas, suryjantis visą senelių pensiją. O ir tėvams, matyt, nelengva. Dominykas netruko pastebėti, kad, tik pradėjus šilti radiatoriams, namuose gerokai sumažėjo saldainių ir daug rečiau einama į kiną.

Taigi, taip mąstydamas jau mūsų veikėjas lyg ir užmigo, bet pas jį atvyko nykštukas, galintis išpildyti vieną jo norą. Noras, žinoma, dar neaiškus. Oi, atsiprašau, žinomas: „Dujos. Noriu pigesnių Lietuvai.“

Labai išsimokslinęs ir dėl to didžiai gerbiamas net tarp nykštukų Senelis Nykštukas papasakojo, kaip galima gabenti dujas laivais. Kiekviena medžiaga gamtoje gali būti trijų būsenų – kieta, skysta ir dujinė. Dujas atšaldžius iki minus 160 laipsnių šalčio, jos pasidaro labai tankios ir pavirsta skysčiu. Šis skystis gabenamas laivais nors ir į kitą pasaulio kraštą.

Čia Dominykas iškeliauja po pasaulį, sutinka tanklaivį, tas jam paaiškina, kad jis negali gabenti dujų į Lietuvą, nes nėra ko? Taip, terminalo. Bet nieko, jis nukeliavo į Pietų Korėja, kur rado laivą-terminalą.

O tada Dominykas pabudo, suprato, kad ne sapnas, kad po dviejų metų Lietuvoje bus SGD terminalas, senliai dažniau atvyks ir pan. Dar buvo apie vamzdį, kurį valdantys žmonės dujas parduoda už kiek nori.

Pacituočiau daugiau, bet bijau, kad mane apkaltins plagijavimu, tad visko nepasakoju.

Asmeniškai, man ši knyga juokinga. Bet aš ne pradinukas. Viena vertus, noriu sveikinti iniciatorius, kad supažindina vaikus (gerai, aš nežinojau, kiek laipsnių šalčio reikia dujoms suskystinti, tai ir mane) su šalies aktualijomis. Kita vertus, man tai atrodo smegenų plovimas ir žaidimas emocijomis.

Jeigu tokia knyga būtų ne apie SGD terminalą, kuris jau patvirtintas, o apie atominės projektą – šumas turbūt būtų didelis.

O ką jūs manote apie tokią iniciatyvą?

Papildymas. Kadangi mane pataisė ir informavo dėl VAE knygutės, štai jos nuoroda.

Močiutės būna mielos…

Šią savaitę išgirdau, kaip viena bobulytė bendravo su savo anūku, kieme besidžiaugiančiu šiltu oru.

- Dovydai, kur esi?

Vaikas įsijautęs apžiūrinėjo kažką pievoje.

- Dovydai, kur esi?

Vaikas vis dar įsijautęs nieko negirdėjo.

- Dovydai, kur esi?

- Ką?

- Greit ateik čia, užmušiu tave! Ko neatsiliepi?!

O po to sako, kad vaikai per televiziją visokių piktumų prisigaudo.

Gimdymo loterija

Delfi praneša, kad

Didžiosios Britanijos gamtininkas, gamtos fotografas ir televizijos laidų vedėjas Chrisas Packhamas pareiškė, kad vienintelis būdas apsaugoti mūsų planetą – tai riboti žmonių populiacijos augimą.

Iš tikro manau, kad gamtininkas visiškai teisus, o jo siūlymas skatinti mažesnį vaikų skaičių mokesčių lengvatomis net kiek per švelnus. Štai mano pasiūlymas.

Paskaičiuojame, kiek žmonių galėtų/turėtų būti kiekvienoje valstybėje. Pavyzdžiui, Lietuvoje neturėtų gyventi daugiau negu 5 milijonai gyventojų. Tam, kad nenualintume svieto.

Taigi dabar apie tai, kokiu būdu būtų reguliuojama. LOTERIJA! Kiekviena vaisinga moteris, norinti susilaukti vaikų turėtų galimybę dalyvauti valstybinėje loterijoje. Jos metu laimėtų tiek moterų, kiek nustatyta kvotų penkmečiui.

Jokių peštynių dėl darželių, geresnių mokyklų, mažesnė migracijos rizika, o po kokių dviejų kartų būtų subalansuotas pensininkų ir darbingo amžiaus žmonių skaičius. Taigi būtų sėkmingesnė ekonomika.

Tiesa, pašaliniai efektai būtų tokie, kad tektų visiškai atsisakyti sekso. Supraskite, gumytė gali plyšti, tabletę galima pamiršti išgerti. Todėl šią privilegiją išnaudotų tik tie, kurie laimėtų loterijoje.

O visi bevaikiai galėtų mėgautis amžina paauglyste. Po darbų paprasčiausiai keliauji į vakarėlius, koncentruojiesi į savo hobį ir nekvaršini galvos dėl kažkokių zyziančių pyplių. Ir tuo pačiu realiai prisidedi prie pagalbos žemės planetai.

P.S. Chrisas Packhamas – gamtininkas. Ar gamtininkų nemoko, kad viena pagrindinių gyvų organizmų pareiga/tikslas/nesvarbu-kaip-pavadinsi yra susilaukti palikuonių?