Žymos archyvas: verslas

Mažės dujų kaina? Kada nors – taip

Dujų baronas, „Gazprom“ vadovas A.Mileris pareiškė, kad mažės dujų kaina Lietuvai. Kaip jau pabrėžė ir mūsų valdovė D.Grybauskaitė, ji tikrai mažės. Kada nors po keletos metų, kai turėsime SGD terminalą bei kai arbitražas pasakys, jog rusų dujininkai mums nepagrįstai pakėlė kainą.

Ir būtent todėl, kad po keletos metų kaina mums šiaip ar taip smuks, A.Milerio pareiškimas įnešė ne vilties, o neaiškumo.

Po A.Butkevičiaus ir dujų barono susitikimo, pastarasis žiniasklaidai su mūsų premjeru ir energetikos ministru nepasirodė kartu. Kodėl? Matyt, nesutampa nei pozicijos, nei požiūriai ir diskusija, galbūt, nebuvo tokia vaisinga, kokią ją bandoma pavaizduoti. Nes dažnai po įvairių susitikimų pasirodo abi pusės ir interviu duoda toje pat vietoje. Negana to, papildo vienas kitą, parodydami, kad nuomonės sutapo. Šį kartą – ne. Keista.

Kita vertus, A.Milerio povyza, vėlavimas 15 minučių, o po to dar 5 minutes trukęs maivymasis priešais Vyriausybę, galbūt sulaukė atsako iš premjero darbuotojų. Jokio įsiamžinimo kartu ir net nekomentuok prie gražaus stendo – še tau apkirmijusi tarybinė Vyriausybės siena. Gazpromininkui pakas.

Keista ir tai, kad A.Mileris kalbėjo apie kompleksines derybas: kainos bus mažinamos, kai su Lietuva bus sutarta dėl tranzito, investicijų ir kitų komercinių klausimų. Viskas? Ir tas „žneklus kainos mažėjimas“ bus tik už tiek? Ar yra ir kas daugiau? Nežinau, musele ant sienos nebuvau ir negirdėjau apie ką kalbėta už uždarų durų.

Bet J.Neverovičiaus pasakė, kad dėl trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo terminas yra diskusijų klausimas. O tai tau… Premjeras mums tiek kartų kartojo, kad paketas – ne derybų objektas, o šiandien ne derybų objektu tapo pats paketo principas, ne terminai. Įdomu, kokie tie terminai, jeigu žadamas ženklus kainų smukimas?

Galiu tik spėti, kad taip pasėta mintis visuomenės galvoje, kad jei negausim artimiausiu metu pigesnių dujų, kalta Vyriausybė, nes kažko nesuderėjo. Nes dujų baronas sakė vienaip, o A.Butkevičius kalbėjo apie tai, kad nieko konkretaus nėra…

Žinoma, kas bus, kol kas tik spėlionės. Bet šis bei tas aišku – „Gazprom“ ir Vyriausybė draugais po vieno susitikimo netapo ir tai, matyt, yra gerai. Tačiau neaišku, ar nepaslys mūsų derybininkai ir nepadarys sau kiaulystės, sutikdami su kokiomis nuolaidomis iš Lietuvos pusės, dėl nuolaidų, kurias ir taip po keletos metų gausime.

Stebuklingasis biokuras

Malka yra malka. Yra sausa malka, yra drėgna malka. Dar yra medienos granulės, pjuvenos, kurios iš esmės yra ta pati malka – tik kitokios formos*.

O ar gali būti malka stebuklinga? Ta prasme, ar gali ji nurėžti ketvirtadalį šildymo kainos, jei visoje Lietuvoje pradėtume naudoti biokurą? Tiesiog paukšt, ir ketvirtadaliu pigiau, nei buvo iki šiol.

Nenoriu pasirodyti niurzga, bet panacėjomis netikiu. Nors, kai premjeras pristatinėjo savo naujausius pažadus dėl šilumos ūkio pertvarkos, buvo pasakyta, kad dujinis miestas yra 25 proc. brangesnis nei tas, kuris biokuru šildomas, aš katučių plot nepradėjau.

Nepradėjau ploti ir kai Konkurencijos tarybos ir prezidentės susitikimas buvo apvainikuotas N.Udrėno žodžiais, kad biokuras pigs (tuo pačiu, supraskit, ir kito sezono šildymas), jei bus atidžai stebimi rinkos dalyviai ir jiems neleidžiama prasikalsti ir dirbtinai kilstelti kainų.

Ir visi žiūri į tą stebuklingą malką ir tikisi, kad ji išgelbės mus, vartotojus. Vieni nekreipia dėmesio, kad padidinus biokuro poreikį, jis tiesiog pabrangs. Kiti nekreipia dėmesio, kad ir biokuras pabrangs, ir dujos, jei tik SGD laivas nenuskęs, atpigs, tad visai jau nebeaišku, kas laimės ateityje.

Visi suprantame, kad malka jei ir yra stebuklinga, tai tik kol jos daug. Ir, kažkodėl, vengiama kalbėt, kiek gi tų malkų prireiks, kai bus visa Lietuva padengta biokuro katilinėmis. O tai, jei viskas pagal planą, gal net 2015 metais jau įvyks. Vadinasi, malka brangs?

Štai Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ atstovai dar kovo pradžioje žiniasklaidai sakė, kad biokuro Lietuvoje iš esmės pakanka, bet jo kaina vis vien kils, kai bus pradėta daugiau naudoti malkų šildymui. Tiesiog gilyn į mišką – didesnė kaina, ne tik medžių daugiau.

O tam, kad kaina nekiltų, arba tam, kad ji kiltų nežymiai, reiktų kasmet nauju mišku apsodinti bent po 1 tūkst. hektarų.

Turbūt dar reiktų ir daugiau dalykų nuveikti prieš šalį visiškai perkeliant į biokuro rojų. Pavyzdžiui, padaryti daugiau biokuro surinkimo aikštelių, kelių ir kitų smulkmenėlių. Taip sakant, reiktų kompleksiško požiūrio, kaip mėgsta sakyti premjeras.

Tik vat, pas mus to platesnio požiūrio vis pritrūksta. Daug kas nusėda ties gražiomis idėjomis. Tad tikiuosi, kad ta malka tikrai taps stebuklinga ir šilumos ūkio pertvarkoje bus atsižvelgta ne tik į katilines, bet ir į medžiagą, kurią reikia kišti ton katilinėn.


*Iš tiesų biokuras nėra tiesiog malka. Jūs šitoje vietoje manimi taip aklai netikėkite.

Ar tikrai visą dėmesį verta sutelkti į aukštąsias technologijas?


Šiandien „Ernst and Young“ bei Investuotojų forumas pristatė Lietuvos verslo tarptautinės plėtros galimybių studijos išvadas ir įžvalgas.

Įžvalgos įdomios ir, nors tiesiogiai ši mintis nebuvo išsakyta, ar tik ne be reikalo valdžia taip akcentavo vien aukštąsias technologijas ir paslaugas? Gal pamenate, kaip dar šiek tiek prieš naujus metus buvo kalbėta, kad Lietuva puikiai tinka paslaugoms, Skandinavijos bankų IT aptarnavimui ir turi tikėtis užsienio investicijų praktiškai tik šiose srityse. O tradicinė pramonė likdavo kažkur antrame plane.

Štai įžvalgose pateikti skaičiai, kad tradicinės pramonės sektoriai eksportuoja 83 proc. visų prekių bei paslaugų, o aukštųjų technologijų ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriai – 3 proc.

Galima, žinoma, teigti, kad aukštosios technologijos ir paslaugos pas mus dar tik keturiomis rėplioja po stalu ir nereikia tikėtis, kad prilygs su lazdele besiramsčiuojančiai tradicinei pramonei. Ir tai būtų tikra tiesa.

Bet štai, aukštųjų technologijų našumas (skaičiuojant vieno darbuotojo sukuriamą vertę litais) gerokai atsilieka. Lazerių pramonė – 190 tūkst. litų, gyvybės mokslai – 164 mln. litų, finansinės ir draudimo paslaugos – 152 tūkst. litų.

Tuo tarpu chemikalų ir trąšų pramonė – 432 tūkst. litų, vaistai* – 262 tūkst. litų, gėrimai – 227 tūkst. litų.

Negana to, tradicinėje pramonėje padidinus našumą vienu procentu, maždaug tiek turėtų ūgtelti ir eksportas. Aukštųjų technologijų sferoje tą patį rezultatą pasiektume našumą padidinę 32 proc.

Kitaip tariant, gal, jei sunkmečio laikotarpiu būtų valdžios dėmesys skirtas ne tik paslaugų ir aukštųjų technologijų sferai, bet ir didesnis dėmesys tradicinei pramonei, šiandien situacija visokeriopai būtų geresnė?

Bet ką čia. Nepasvarstysi gi, kas būtų, jei būtų.

*Pripažįstu, kad man toks skirstymas į tradicinę ir aukštųjų technologijų pramonę yra kiek gremėzdiškas, nes farmacija yra pakankamai aukštųjų technologijų srytis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kurį laiką valdžios dėmesys buvo skiriamas iš esmės tik paslaugoms ir IT sektoriui, galime į skirstymą žvelgti kiek atlaidžiau.

Sezoniniai darbininkai nuo šiol dar pigiau (pataisytas)

Vakar užmačiau, kad jau galima prašyti kompensuoti pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbinto jauno žmogaus atlyginimą.

Idėja graži: 23,3 proc. darbo užmokesčio kompensuojama už pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbintą 16-29 metų žmogų. Turėtų tai, manau, paskatinti darbdavį čiupti universitetus baigusius diplomuotus specialistus. Tik štai, jaunieji specialistai ir specialistės, pakelkite rankas, kurie nesate pagal darbo sutartį nešioję skiedinio statybose, ar padėklo kavinėje. Na, tuo metu, kai per vasaros atostogas norėdavosi užsidirbti šiek tiek pramogoms, rūbams, ar dar kam.

Negali būti, rankų daug? Matyt, nes padavėjoms, statybininkų pagalbininkams, medelynų darbuotojams autorinių sutarčių paprastai niekas neišrašinėja. Tad štai, nuplaukė svajos lengviau įsidarbinti ir savo patirties trūkumą kompensuoti ekonominiu pranašumu.

Kita vertus, strėja vasara, o su ja – sezoniniai darbai, tad bus galima tikėtis konkurencinio pranašumo prieš kitus, norinčius įsidarbinti sezoniniais darbininkais. Vis šis tas. Ir darbdaviui gerai, ir laikinai uždarbiaujantis skųstis negalės.

Apačioje pridedu apklausą, nes įdomu, gal visgi klystu dėl tų darbo sutarčių (tikiuosi, kad veiks apklausa).

Pataisymas: buvau šiek tiek paprotintas ir papildau, tekstą, nes suklydau. Darbo sutartis negalioja, jei įsidarbinta iki 18 metų buvo. Pirmuoju įsidarbinimu laikoma tada, kai darbo sutartį pasirašo pilnametis. Tačiau kompensacija mokama nuo 2012 metų rugpjūčio, tad jei pirmą kartą pilnamestystės sulaukę įsidarbinote 2011 liepą, kompensacijos nebegausite.

Pirmą kartą pagal darbo sutartį dirbau:

View Results

Loading ... Loading ...

Kam dirbti, jei galima atostogauti?

Laimei, esu samdomas darbuotojas, o ne kokios nors įmonės vadovas, ar savininkas.

Man nereikia galvoti, kad dėl laisvų dienų prarastas galimas uždarbis. Nereikia vargintis ir svarstyti, kaip patenkinti klientų poreikius su turimais pajėgumais. Ir tikrai nereikia svarstyti, ką daryti, jei koks Eduardas Šablinksas vis įkyriai siūlys gruodžio 31 dieną paskelbti laisvadieniu.

Laimei Seimo narys suvokia, kad toks siūlymas sumažins įplaukas į biudžetą. Tik vat, kokiu būdų vėliau grįs „per mokesčius“ – neaišku.

Kaip suprantu, per alkoholio akcizą. Gi ši diena, pasak jo, skirta sveikinimams. Tai bus galima ir sveikinti, po taurelę kitą įkalant.